- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lyderiai: (iš kairės) R. Krušinskas, T. Povilauskas, Z. Dargevičius ir E. Valatka konferencijoje dalijosi savo įžvalgomis apie verslą, finansus ir ekonomiką.
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams veikti, kai yra daug neapibrėžtų faktorių.
Iššūkių netrūksta
Šiųmetėje KPPA rūmų ir juose veikiančio Kauno finansininkų klubo surengtoje nemokamoje konferencijoje „Finansai 2024: technologijos, geopolitika, strategijos“ dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių. Informatyvius pranešimus, kaip veikti besikeičiančioje geopolitinėje, technologijų ir naujų galimybių aplinkoje, pristatė lektoriai iš finansų srities.
KPPAR nariai pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu daug nežinomybės, todėl svarbu plėsti savo akiratį, gilinti žinias ir siekti finansus tvarkyti taip, kad iššūkiai taptų galimybėmis, dėliotis strategijas, kaip tinkamiausiai veikti, kad būtų pasiekiamas geriausias rezultatas.
„Dabar – neramūs laikai, kupini daugybės iššūkių: lėtėja ekonomika, stoja kai kurie pramonės sektoriai, kyla neaiškumų dėl mokesčių sistemos. Kaip tik formuojasi valdančioji dauguma, girdime jų lozungus, tačiau dar neaišku, kokia bus realybė. Du dalykai niekaip nekoreliuoja – mokesčių kėlimas ir ekonomikos skatinimas. Verslas dėliojasi strategijas, ar nepersikelti kitur, kaip bus pritraukta užsienio investuotojų. Kol kas neaišku ir kaip Amerika žiūrės į Europą, į Lietuvą, ar bus uždedami muitai“, – apie tai, kad į finansus verta pažiūrėti iš skirtingų sričių, aptariamų konferencijoje, kalbėjo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Iššūkiai: pasak Z. Dargevičiaus, dabar – neramūs laikai, kupini daug iššūkių: lėtėja ekonomika, stoja kai kurie pramonės sektoriai. Regimanto Zakšensko nuotr.
Konferenciją pradėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, auditorijai pristatęs 2025 m. prognozes. Jose – energetikos, naftos kainų, palūkanų mažėjimas, ES vartojimo didėjimas, kuro akcizai, galimai didėjanti infliacija. „Yra tikrai gerų prognozių, kurios gali auginti ekonomiką, bet geopolitika neleidžia iki galo nusiraminti, tad viskas gali per dieną pasikeisti“, – konferencijoje kalbėjo ekonomistas.
Tikslas – šviesti
Finansininkams KTU vykdomus projektus pristatė KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai kalbėjo apie padėtį regione, dalijosi įžvalgomis. Be to, verslininkai ir finansininkai supažindinti su finansavimo galimybėmis, kurios gali padėti reaguoti į kylančius iššūkius.
KPPAR konferencijoje skirta dėmesio gynybai, diskutuota, ar ši sritis atsiperka. Visas temų spektras leido susipažinti su esama padėtimi ir dėlioti akcentus ateičiai.
Renginio tikslas – edukuoti ir šviesti žmones, nes finansų valdymas įmonėje turi labai svarbią reikšmę.
„Norime tęsti pradėtas tradicijas ir rengti kokybiškas konferencijas finansų tema. Norime Kauno regiono finansininkams, studentams, moksleiviams padėti plėsti žinias finansų srityje, gilinti patirtis, kad būtų galima matyti ne tik kas vyksta su skaičiais, bet ir matytųsi pokyčiai.
Sena patarlė sako: „Kiekvieni pokyčiai atveria naujų galimybių. Sunkūs laikai – taip pat.“ Konferencija ir jungia temas, kaip dabartinė aplinka daro įtaką finansams, kaip kurti strategiją net ir tokiais laikais. Be to, technologijos – neatsiejama sritis, nes ji leidžia keisti kokybę, plėstis, keisti įpročius“, – kalbėjo KPPAR Kauno finansininkų klubo vadovas Mindaugas Bičkauskas.
„Kiekvienais metais susidomėjimas auga. Renginio tikslas – edukuoti ir šviesti žmones, nes finansų valdymas įmonėje turi labai svarbią reikšmę ir nuo to priklauso, ar verslas bus sėkmingas. Verslas prisitaiko prie visokių pokyčių, tik reikia žinoti, kada ir ką daryti. Smagu, kad atsiranda konferencijos rėmėjų, kurie prisideda savo lėšomis prie organizavimo“, – kalbėjo KPPAR viceprezidentas, bendrovės „Hegelmann“ finansų direktorius Vytas Orlauskas.
Gausa: šiųmetėje finansų konferencijoje dalyvavo apie 250 finansininkų. Regimanto Zakšensko nuotr.
Iš įvairių pusių
Konferencijos moderatorius KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas tikino, kad kiekvienais metais renginyje norima į finansus pažiūrėti iš įvairių pusių, neapsiribojant tik šia sritimi, bet matant, kas vyksta ir kas gali veikti verslus.
„Šiųmetės konferencijos pavadinime įvardyti žodžiai yra tarsi pamatas, kuris reikalingas pergalvojant veiksmus ateinantiems metams. Konferencijoje nėra žodžio „ekonomika“, bet vis tiek viskas susiję su finansais. Lektorių parengti pranešimai nėra orientuoti į valdžių pasikeitimą, o kuria ilgalaikį požiūrį, strategijas, nes, nepriklausomai, kas valdo šalį, verslą auginti ir valdyti vis tiek reikės“, – kalbėjo moderatorius.
KPPAR surengtoje konferencijoje įvardyta geopolitika ir strategija pirmiausia siejasi su šalies gynyba, tačiau čia svarbus vaidmuo tenka ir verslams. „Geopolitika formuoja neapibrėžtumą. Jei kalbame apie užsienio investicijas į Lietuvą, geopolitika tampa labai svarbiu veiksniu. Taip pat tai liečia ir verslų ateities perspektyvas ne tik kuriantis mūsų šalyje, bet ir žvalgantis, kur eksportuoti savo produkciją, su kuriomis šalimis draugauti“, – pažymėjo dr. R. Krušinskas.
Naujas požiūris
KPPAR nariai pripažįsta, kad reikia naujo požiūrio į tai, kas šiuo metu vyksta, kaip skirstomi finansai, kokie dėliojami prioritetai. Tik matant tendencijas ir į jas reaguojant, verslai gali išlikti, augti, plėstis.
Lyderiai: (iš kairės) R. Krušinskas, T. Povilauskas, Z. Dargevičius ir E. Valatka konferencijoje dalijosi savo įžvalgomis apie verslą, finansus ir ekonomiką. R. Meilučio nuotr.
„Šiandien Lietuvoje pasirinktas skaitmenizavimo kelias – tikrai neblogas, tačiau vien to nepakanka. Reikia keisti ir teisinę bazę, ir reglamentavimą, suteikiant tiek laisvės verslams veikti, tiek ir kontrolę, kuri apimtų esmę, o ne smulkmenas. Atlaisvinta biurokratija verslui leistų toliau skaitmenizuotis, taip taupyti kaštus, formuoti tinkamą finansų valdymo sistemą. Žinoma, visas šis procesas pagerintų ir valstybės mokesčių surinkimą, neieškant papildomų finansavimo šaltinių“, – kalbėjo finansų paslaugų centro „Aurita“ vadovė ir savininkė Vaida Butkuvienė.
Ji tikino, kad dabar kaip tik gera proga kalbėti šiomis temomis, nes darbus pradeda naujas Seimas. „Reikia drąsiai kalbėti apie verslo problemas ir kartu jas spręsti. Šiaip pasaulyje pinigų yra, tačiau klausimas, ar dėl didelių reglamentavimo reikalavimų tie pinigai tinkamai panaudojami. Manau, kad naujoji valdžia tikrai gali inovatyviai pasižiūrėti į visą finansų valdymo procesą“, – pridūrė KPPAR tarybos narė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?9
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
Ekonomistus stebina maža infliacija1
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje spalį mėnesio infliacija siekė tik 0,1 proc., o metinė – 0,3 proc. Ekonomistai teigia, kad tokia maža infliacija stebina. Vis dėlto jie ir toliau prognozuoja, kad kitais metais infliacija augs. ...