- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios Lietuvos atsinaujinančios energijos ir žemės ūkio organizacijos kreipėsi į Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovus su raginimu skatinti žaliosios energijos naudojimą transporto sektoriuje, ypač atkreipiant dėmesį į biodegalų reikšmę ekonomikai ir aplinkosaugai.
Laiškas buvo išsiųstas Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen, už aplinkosaugos, ekonomikos, transporto, žemės ūkio politiką atsakingiems komisarams ir Europos Parlamento komitetams.
Atvirą laišką pasirašiusios Lietuvos organizacijos atkreipia dėmesį, kad stiprinant ES energetinę nepriklausomybę neužtenka atsisakyti tik rusiškų gamtinių dujų ir naftos. Svarbu mažinti bendrą iškastinio kuro naudojimą, jį keičiant vietiniais atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI), tarp jų – ir tvariai pagamintais biodegalais.
„Pabrėžiame, kad biodegalų skatinimas yra greičiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė mažinti naftos naudojimą transporte, didinti energetinę nepriklausomybę ir spręsti klimato kaitos problemas. Skatindami biodegalų naudojimą remiame vietos žemės ūkį ir pramonę. Įvertinus šias galimybes kviečiame atsakingas ES institucijas imtis veiksmų, užtikrinant didesnį biodegalų naudojimą transporto sektoriuje“, – teigiama Lietuvos organizacijų laiške.
Vien elektromobilių neužteks
Lietuvos transporto sektoriuje dominuoja naftos produktai, o palyginus su kitomis ES valstybėmis, pagal AEI sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje pernai tarp visų ES šalių Lietuva užėmė priešpaskutinę – 26-ąją vietą. Laišką pasirašiusios organizacijos atkreipia dėmesį, kad Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (REDII) Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti 10 proc. AEI tikslą. Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2020 m. pasiekė vos 5,5 proc. lygį, pralenkusi tik Graikiją ir gerokai atsilikusi nuo bendro ES šalių vidurkio. Ekspertų teigimu, dėl direktyvos įsipareigojimų nevykdymo Lietuvai gali tekti pirkti kvotą iš direktyvos tikslus viršijančių šalių.
Siekiant didinti AEI dalį transporto sektoriuje, reikia propaguoti visus vietinius AEI – elektros energiją, biometaną, žaliąjį vandenilį, pirmos ir antros kartos biodegalus. Tačiau svarbu įvertinti, kad ne visų AEI panaudojimas duos greitą efektą: biometanas ir vandenilis yra ateities kuras, elektromobilių skaičiaus augimas yra lėtas (Lietuvos Energetikos ministerijos prognozėmis, 2030 m. elektromobiliai Lietuvoje sudarys apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių autoparko).
„Akivaizdu, kad ilgalaikėje perspektyvoje toliau dominuos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, todėl gresia ir toliau likti priklausomai nuo naftos produktų. Vienintelė efektyvi alternatyva – didinti vietinių tvarių biodegalų naudojimą“, – pabrėžiama atvirame laiške.
Biodegalai nesusiję su maisto stygiaus problema
Atvirame laiške pabrėžiama, kad didesnis biodegalų vartojimas leidžia kompleksiškai spręsti eilę pastarojo meto iššūkių – didinti energetinę nepriklausomybę, mažinti klimato kaitos procesus, kurti pridėtinę ekonominę vertę.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą dėl maisto stygiaus reikia apriboti biodegalų, gaminamų iš maistinių žaliavų, naudojimą. Laiške teigiama, kad biodegalai nesusiję su maisto stygiaus problema – vien šių metų pabaigoje prognozuojamos sukauptų kviečių grūdų atsargos pasaulyje sieks 267 milijonus tonų, o tai 8 kartus daugiau, nei visas kviečių metinis eksportas iš Ukrainos 2021 metais. Lietuvoje maisto stygiaus problemos apskritai nėra, nes šalyje vidutiniškai užauginamas 7–8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdaliai šio kiekio eksportuojama, o šalyje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų.
Be to, biodegalams gaminti naudojami pašariniai grūdai, kurių kokybė netinka maisto gamybai. ES vos 2,2 proc. dirbamos žemės naudojama žaliavos biodegalams auginimui. Svarbu pabrėžti, kad rapsai yra auginami tuose žemės plotuose, kur auga kviečiai ir kukurūzai. Rapsai yra vertinga sėjomainai kultūra, nes dirvožemį praturtina pakankamu azoto kiekiu. Nėra koreliacijos tarp biodegalų ir maisto kainų svyravimų – net ir biodegalams pabrangus, maisto kainos nebūtinai seka paskui.
Atvirą laišką Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovams pasirašė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos, Biodegalų asociacijos, Lietuvos biodujų asociacijos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...