„Aišku, kad nebuvo išlaikytas (reikalavimas dėl fiskalinės drausmės – BNS), nes buvo pasiūlytos papildomos išlaidos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pripažino G. Kirkilas.

Jis pabrėžė, kad tuomet Seimo narių pageidavimu biudžeto išlaidos buvo padidintos gerokai daugiau nei siūlė Vyriausybė.

Tačiau sprendimas didinti pensijas, anot G. Kirkilo, neprisidėjo prie fiskalinės drausmės pažeidimų. G. Kirkilo teigimu, Vyriausybė tuomet pasielgė teisingai.

„Niekas negalvojo, kad bus krizė. Visų pirma reikia padėti žmonėms. (...) Buvo didelis ekonomikos augimas. Žmonėms paaiškinti, kodėl nekeliami atlyginimai viešajame sektoriuje, buvo neįmanoma. Bet tai nebuvo jokia ateinančios krizės priežastis – atvirkščiai, tai padėjo žmonėms lengviau išgyventi,“ – aiškino G. Kirkilas.

Jo teigimu, būdamas premjeru jis nebuvo susipažinęs su įspėjimais, kuriuos teikė Finansų ministerija.  Anot G. Kirkilo, jis ministerijos atstovo Ričardo Kasperavičiaus nepažinojo ir su juo nebuvo susitikęs.

„Dabar tik išgirdau. Nepažįstu“, – komiteto nariams sakė G. Kirkilas.

Jis pripažino, kad krizės išvakarėse valdžia labiau galvojo ne apie netvarų ekonomikos augimą ir galimą jos nuosmukį, o baiminosi dėl bankų, jų gebėjimo atsilaikyti.

G. Kirkilas neneigė, kad jam vadovaujant Vyriausybei, buvo biudžeto nesurinkimo problemų, o tam įtakos turėjo kova su algomis „vokeliuose“. Buvęs premjeras pabrėžė, kad didžiausias jo Vyriausybės laimėjimas buvo gyventojų indėlių iki 100 tūkst. eurų bankuose apdraudimas.

Jis apgailestavo, kad nepavyko įtikinti Lietuvos banką labiau kontroliuoti komercinius bankus.

„Buvo keli tokie bandymai (...), bet pagrindinės tokios griežtinančios kreditų politiką priemonės vistik buvo išimtos  Mes norėjome griežtesnio sprendimo, bet centrinis bankas tam prieštaravo“, – po posėdžio žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Paklaustas, ar sulaukdavo įspėjimų apie gresiančią krizę, jis pareiškė, kad jų buvo „ne daugiau negu šiandien“.

„Šiandien taip pat yra visokių prognozių (...) bet kad jos labai stipriai išsiskirtų dramatizmu ar kažkuo,  to neprisimenu. Mūsų problemos buvo kitokios – galimas ekonomikos perkaitimas, didelė infliacija bei bankų kontrolė“, – teigė G. Kirkilas.

2008 metų balandį G. Kirkilas tikino, kad ekonomika krizės nepatiria – jo žodžiais, apie krizę kalbančiai opozicijai (konservatoriams ir liberalams) tikriausiai yra „krizė galvose“.

Tų pačių metų birželį G. Kirkilas toliau tvirtino, kad šalyje jokios krizės nėra, o spalį jis pripažino, kad Lietuva ima justi pasaulio finansų krizės padarinius.

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.

Prieš krizę LB komerciniams bankams leido išvežti pinigus

Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį šalies bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.

Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus.

„Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti. Bet Lietuvos bankas to nepadarė ir būtų įdomu sužinoti, kodėl“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ji.

Tačiau ji pabrėžė, kad kitam siūlymui – avansu mokėti struktūrinių fondų išmokas – valdžia pritarė.

M. Starkevičiūtė taip pat aiškino, kad, jos nuomone, Lietuvos jokios krizės nebuvo.

„Krizė vyko tik finansų sektoriuje (...). Krizė mus palietė netiesiogiai“, – tvirtino ji.

Pasak jos, jeigu būtų imtasi tinkamų priemonių, krizės efektas būtų, kaip Lenkijoje: „Minimalus. Lenkijos ekonomika net nesmuko“.

M. Starkevičiūtės teigimu, Seimui nereikėjo mažinti atlyginimų: „Nerėkti reikėjo, kad krizė. Ir nemažinti atlyginimų. Iš pensininkų pradėjo atiminėti pinigus, kai visiškai to nereikėjo daryti“.