- Violeta Launikaitienė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes.
Mokslininkai, draudikai, ūkininkai suvažiuoja į lauką ir ilgai žiūri į pupas. Pupos kaip pupos, tik visos sulaužytos. Kruša nepraėjusi. Aiškėja, kad jos specialiai aplaužytos tarsi po stichijos.
Tikslas – įrodyti, kad net po krušos pupoms ar kitiems pasėliams – ne visada mirtis. Tai esą svarbu ir ūkininkams, kurie neretai perdėtai vertina nuostolius, svarbu ir nuostolius kompensuojantiems draudikams.
„Pažeidė pasėlį, tai augalai taip pat sugeba regeneruotis, nėra visiška nelaimė“, – aiškino mokslininkė dr. Ona Auškalnienė.
Mokslininkai esą turi polinkį raminti pagrįstai. Kintant klimatui, visa gamta išmoksta taikytis. Štai pastarieji metai rodo, kad šiltėjant klimatui, visi procesai ankstėja. Anksčiau augalai dygsta, sužydi, subręsta. Turime susitaikyti, kad anksčiau sėjame, anksčiau ir derlių nuimame. Maždaug dviem savaitėmis anksčiau prasidėjo ir baigsis rugiapjūtė.
„Mokslininkai, žinot, dirba tam, kad pritaikytų technologijas išsiauginti duonos“, – sakė dr. O. Auškalnienė.
Dėl tos pačios kasdienės duonos mokslas kuria ir naujas karščiams atsparias veisles.
„Kai kurios mūsų veislės iš tikrųjų turi pasiekimą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkose“, – teigė dr. O. Auškalnienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Šalyje arba regione vyraujantys orai tarsi nebeturi sienų. Klimatas šiltėja ir panašėja visoje Europoje. Stichijos tapo nebe lokalios, o kontinentinės.
Per pastaruosius penkerius metus nuo krušos, sausros, šalnos ar kitų stichijų ūkininkų patiriami nuostoliai išaugo kelis kartus.
Todėl auga besidraudžiančių ūkininkų skaičiai. Lietuvoje apdrausta daugiau kaip 30 procentų pasėlių. Klausimas, kaip pasikeitė santykis tarp išaugusių rizikų, nuostolių, daugėjančių klientų ir pelno, anot vieno žemdirbių draudimo vadovų, yra sunkus.
„Kylanti paklausa – taip, atneša daugiau draudimo įmokų. Mes gauname daugiau pajamų. Bet kylant paklausai tenka prisiimti ir daugiau atsakomybės ir rizikos. Taip, rizikos daugėja, išmokos didėja taip pat kiekvienais metais“, – teigė „VH“ valdybos narys dr. Philipp Schönbach.
O ką ūkininkai? Jie ne tik augina duonai reikalingas gėrybes, bet ir daro įtaką klimatui. Tik to negalima pamatyti dabar. Tai ilgų metų procesas.
„Mes, kaip ūkininkai, irgi naudojame technologijas tų pačių mokslininkų, mes tą darom“, – tikino ūkininkas iš Nemakščių Alfredas Bardauskas.
Bet keičiantis orams ir mūsų lygumose atsirandant neįprastiems reiškiniams, ūkininkai privalo išlaikyti ūkius ir mums, valgytojams, užauginti duonos.
„Turim savo savidraudos fondą, kad nebankrutuotų, tiesiai šviesiai“, – sakė A. Bardauskas.
Mokslininkai skelbia šių metų derliaus prognozes. Javų derlius bus vidutinis. Nors dar prieš mėnesį buvo prognozių apie labai gerą. Derlingumą sumažino užėję karščiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos: gali būti jaučiamas mazuto kvapas
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos, mieste gali būti jaučiamas mazuto kvapas, praneša miesto savivaldybė. ...
-
IAE vadovas: giluminiam atliekynui būtina pasirinkti saugiausią vietą1
Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atrankos procesą, jėgainės vadovas pabrėžia, kad jam būtina pasirinkti geologiškai tinkamiausią ir saugiausią vi...
-
Ekonomistai: augančią prekybą lemia stiprėjanti perkamoji galia
Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet paaugo, restoranų apyvarta – smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. ir siekė 9,3 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
Žiniasklaida: žadami muitai iki 150 eurų siuntoms, pirktoms trečiųjų šalių internetinėse platformose
Europos Sąjunga planuoja muitų reformą – ketinama apmokestinti mažos vertės (iki 150 eurų) dažniausiai kiniškų prekių siuntas, kurias europiečiai įsigyja per trečiųjų šalių internetines platformas, pavyzdžiui „AliExpre...
-
Vasarą sukčiai visai suįžūlėjo – siūlo ir nakvynes neegzistuojančiuose viešbučiuose1
Internete sukčiai siūlo nakvynes neegzistuojančiuose viešbučiuose, netikrus bilietus į žvaigždžių koncertus ar net olimpines žaidynes. Apie tokius sukčiavimo būdus ir kaip neapsigauti LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ žurnali...
-
Minimalią algą siūloma didinti iki 1038 eurų4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2025 metų siūlo didinti 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius). ...
-
Didžiausios algos Lietuvoje: kai kur darbuotojai gavo po 45,5 tūkst. eurų
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo naftos produktų prekybos bendrovė „Envirolla“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai po 45,5 tūkst. eurų, rodo „S...
-
Gyventojams statantis galingesnes elektrines, elektros perviršį siūloma kaupti baterijose4
Energijos skirstymo operatoriui (ESO) dėl laisvų elektros tinklų pralaidumų trūkumo ribojant dalies gaminančių vartotojų galimybes pasididinti turimų elektrinių galią, gyventojams siūloma problemą spręsti statantis didesnės nei leidžia tinklas ...
-
Tyrimas: dyzelinas liepą brango, benzinas pigo
Dyzelinas Lietuvos degalinėse liepą kiek brango, o benzinas – atpigo, tuo metu per metus abi kuro rūšys pabrango, tačiau dyzelino kaina išaugo kur kas labiau – vidutiniškai 11 centų. ...