- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui svarstant siūlymą Lietuvoje įvesti vadinamąją 13-ąją pensiją, socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina, kad jai būtinos lėšos turėtų būti numatytos valstybės biudžete.
„Tai daugiau finansų ministro klausimas, bet tikėtina, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos. Nebent Seime esantis siūlymas būtų visiškai performuluotas ir būtų remiamasi į pensijos, kurią žmogus gauna, dydį ir su tuo siejama. Tada būtų galima remtis ir į „Sodros“ biudžetą, bet kiek žinau, kol kas tai nėra svarstoma“, – žurnalistams trečiadienį sakė Linas Kukuraitis.
„Tikėtina, kad bus atsakymas į tą klausimą (dėl 13 pensijos finansavimo šaltinių – BNS), jei bus sprendimas, ar pritarti 13-ajai pensijai Seime po Vyriausybės išvados“, – pridūrė jis.
L. Kukuraitis, kuris 13-osios pensijos idėją anksčiau vertino nevienareikšmiškai ir net neatmetė galimybės, kad tai yra „rinkiminis siūlymas“, dabar tvirtino, kad ji galėtų būti mokama.
„Jei norime sisteminio sprendimo (...), jis turėtų prarasti vienkartinės išmokos elementus ir tapti pensijos sistemos elementu. (....) Jeigu yra nustatomas konkretus dydis, jis kasmet, augant pensijoms ir kainoms, pradeda mažėti, tai šiuo atveju daugkartinės arba 13 pensijos elemente turėtų atsirasti ir indeksavimo elementas“, – tvirtino ministras.
Įstatymo dėl 13-osios pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Siūlymą netvariu vadino prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant suvaldyti skolos augimą, šalis turėtų vengti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pabrėžė, kad dėl 13-osios pensijos sprendimą priims Vyriausybė, o šios idėjos nėra atsisakoma.
Skaičiuojama, kad 13-ajai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos1
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...