- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio mėnesį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didmeninė elektros kaina buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė vidutiniškai 105,20 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nurodoma, kad valandinės elektros kainos lapkritį Baltijos šalyse svyravo nuo 3,06 Eur/MWh iki 777,18 Eur/MWh.
„Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Be to, elektros kainos augimą lėmė ir kritusi gamyba vėjo bei saulės jėgainėse: pagamintos vėjo energijos kiekis sumažėjo 43 proc. nuo ankstesnio mėnesio, o saulės energijos – 60 proc. Nors gamyba hidroelektrinėse didėjo 135 proc., palyginti su spalio mėnesiu, vertinant absoliučiais skaičiais, ji buvo nepajėgi kompensuoti kitų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sumažėjimą“, – pranešime cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, lapkritį išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 20,9 ct/kWh, fiksuojant ją 7 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina lapkritį didėjo 2,8 karto ir vidutiniškai siekė 74,58 Eur/MWh.
Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas.
Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ regione lapkritį taip pat daugiausiai lėmė oro sąlygos. Temperatūra Šiaurės šalyse buvo žemesnė nei norma, todėl energijos sąnaudos didėjo 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Kritulių kiekis Šiaurės šalyse praėjusiį mėnesį sumažėjo ir nukrito žemiau normos, o tai darė neigiamą įtaką hidrorezervuarų pripildymo lygiui – jis sumažėjo iki 4 proc. žemiau normos. Be to, sumažėjo ir vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekis – 11 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu.
Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas
Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2428 GWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei spalį ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje ir Latvijoje elektros vartojimas buvo 6 proc. didesnis nei 2022 m. lapkritį – atitinkamai 1073 GWh ir 586 GWh. Tuo metu Estijoje elektros energijos paklausa buvo 770 GWh, arba 7 proc. didesnė nei šiuo laikotarpiu pernai.
Baltijos šalyse bendras suvartotas elektros kiekis lapkritį buvo 1320 GWh, o tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 30 proc. ir siekė 445 GWh. Latvijoje gamyba augo 82 proc. iki 478 GWh, palyginti su spalio mėnesiu. Estijoje buvo pagaminta 397 GWh elektros, o tai yra 20 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 41 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 52 proc., rašoma išplatintame pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais25
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...