- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė.
„Prieš metus daugelis ekspertų minėjo, kad mes kažkaip susitelkę iškęsime 2022 metų žiemą, bet 2023 metų prognozės buvo gana pesimistinės“, – žurnalistams penktadienį sakė Agnė Bagočiutė.
„Mes matome, kad tas pesimizmas nepasiteisino. Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono. Nepaisant to, kad dabar visų išteklių kainos nežymiai kyla, bet tas kilimas atitinka daugiametes tendencijas“, – pridūrė ji.
A. Bagočiutės teigimu, pagal LEA prognozes centralizuotai tiekiama šiluma šį šildymo sezoną turėtų kainuoti 6–8 centus už kilovatvalandę (kWh).
Pasak A. Bagočiutės, paskutiniam šių metų ketvirčiui šilumos gamintojai turi 56 proc. jiems reikalingo biokuro, kitų metų pirmajam ketvirčiui – daugiau nei 44 procentus.
LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis sako, kad šiuo metu Lietuvoje biokuras kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.
Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono.
Jo teigimu, remiantis ateities sandoriais, paskutinį šių metų ketvirtį bei pirmąjį kitų metų ketvirtį formuojasi maždaug 28 eurų už MWh kainos vidurkis – 31 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
„Matome, kad (praėjusį šildymo sezoną – BNS) beveik ketvirtadalį daugiausia iš Baltarusijos importuoto kuro sėkmingai pakeitė lietuviška žaliava“, – teigė A. Budraitis.
„Pagrinde tai padidėjo medienos pramonės atliekos ir kirtimo liekanos – žemiausios kategorijos biokuro gamybai naudojama žaliava“, – pridūrė jis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).
Energetikos ministerija taip pat teigia, kad didesnė konkurencija, atpigusios gamtinės dujos ir biokuras lems, kad šių metų pabaigoje gyventojai už šildymą mokės vidutiniškai 20 proc. mažiau nei pernai. Anto jos, šildymas lapkritį–gruodį pigs ir dėl išaugusios biokuro dalies gamyboje.
Biokuro kaina šiemet yra 30 proc. mažesnė nei pernai – energijos išteklių biržoje „Baltpool“ biržoje trumpalaikių sandorių kaina siekia 19,68 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo 49 eurai. Ateities sandorių dujų kainos šių metų ketvirtajam ketvirčiui ir 2024-ųjų pirmajam ketvirčiui siekia 50-55 eurus, kai prieš metus ji buvo dukart didesnė – 111 eurų.
Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iš miško kirtimo atliekų pagaminto biokuro kaina yra 15-20 proc. mažesnė nei geresnės kokybės biokuro, „Baltpool“ duomenimis, šios atliekos dabar sudaro 38 proc. kuro bendrame balanse, kai 2019 metais ši dalis buvo 13 proc.
Iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Dujų saugykla užpildyta beveik 90 proc.
LEA duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas remdamasis ankstesnių šildymo sezonų duomenimis teigė, kad kitų metų balandį gamtinių dujų užpildymas Latvijos Inčukalnio saugykloje turėtų viršyti daugiametes normas.
„Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai“, – teigė D. Balčiūnas.
LEA duomenimis, šiuo metu saugyklos užpildymas siekia 89,7 proc. ir netrukus turėtų pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslą – 90 proc. užpildymą iki lapkričio 1 dienos.
Pernai šilumos gamybai mazutą naudojusių ir šiemet jo atsisakiusių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas ketvirtadienį sakė, kad naujas šildymo sezonas gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis.
Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai.
Kogeneracinė jėgainė dar neveiks visu pajėgumu
A. Bagočiūtės teigimu, artėjantį šildymo sezoną turintis pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas dar nedirbs visu pajėgumu.
„Pirmaisiais metais, Lietuva nėra išskirtinė, nė viena kogeneracinė jėgainė neveikia 100 procentų, ji dažniausiai pasiekia 50–80 procentų pajėgumą – tai yra įprasta tokių jėgainių paleidimo praktika“, – sakė laikinoji LEA vadovė.
VKJ biokuro bloką statančios „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius anksčiau BNS taip pat teigė, kad pirmą sezoną šilumą gaminančios jėgainės ne visada pasiekia vadinamąjį „gamybos maksimumą“ – tai, pasak jo, aptarta ir su VŠT.
VŠT duomenimis, vidutinė 2022–2023 metų šildymo sezono kaina vilniečiams siekė 8,01 cento už kilovatvalandę (be PVM).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę4
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas18
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...