- Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansinis raštingumas jau pripažintas vienu svarbiausių įgūdžių, būtinų šiuolaikiniam žmogui. Vaikystėje išmokę elgtis su pinigais, įgyjame ir tvaraus finansų valdymo pagrindus ateičiai. Ir nors kalbant apie švietimą žvilgsniai nejučia krypsta į mokyklas ir mokytojus, finansinio raštingumo klausimu dar svarbesnis tėvų, kurie turi vis platesnį pasirinkimą, kaip formuoti tinkamus vaikų asmeninių finansų valdymo įgūdžius, vaidmuo.
Akivaizdžios tendencijos
Viena iš teigiamų tendencijų, kurią rodo kasmet banko atliekami jaunimo tyrimai, yra tai, kad taupyti jaunimas pradeda vis anksčiau – kone pusė Lietuvos jaunuolių taupyti įpranta dar vidurinėje mokykloje ar anksčiau. Ir jų gretos tik gausėja.
Tačiau finansinis raštingumas yra kur kas daugiau negu taupymas. Ši sąvoka apima žinių ir supratimo apie finansus, pasitikėjimo savimi, gebėjimų ir veiksmingų sprendimų visumą, padedančią priimti sau palankų ir tvarų finansinį sprendimą. Arba, jei visiškai paprastai, tai supratimas apie pinigų vertę ir protingas jų leidimas.
Kadangi ne visi vaikai turi vienodas sąlygas apie pinigus ir tvarų savo finansų valdymą sužinoti namuose, švietimo įstaigoms tenka pareiga pasirūpinti pagrindinių žinių lygiu. Vis dėlto geriausi mokytojai ir pirmas pavyzdys, kaip reikia elgtis su pinigais, vaikams yra tėvai.
Nebijokite kalbėti
Kada ir kaip vaikus supažindinti su pinigais ir ugdyti jų asmeninių finansų valdymo įgūdžius, kiekvienas sprendžia individualiai. Auksinė taisyklė čia – pinigai šeimoje neturėtų būti tabu, o vaikai turi suprasti, kam pinigai reikalingi ir kaip tinkamai su jais elgtis.
Pirmoji pažintis su pinigais galėtų įvykti vaikams esant dar ikimokyklinio amžiaus, kad ir žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikui pradedant pažinti skaičius ir mokantis juos sudėti, pinigus – centus ar žaislinius popierinius pinigus – galima naudoti kaip vieną iš edukacinių priemonių.
Nebijokite su vaikais kalbėti apie pinigus: apsipirkdami parduotuvėje ar būdami namuose supažindinkite su kainomis, aptarkite, kiek kainuoja maisto produktai, kasdien naudojami daiktai, žaislai. Kad padėtumėte vaikams suprasti santykinį pinigų dydį, pasiūlykite kainas palyginti.
Su vyresniais galima aptarti ir kitas pragyvenimo išlaidas, pavyzdžiui, kiek kainuoja įvairios paslaugos, būsto paskola, būreliai ar kiek šeima išleis atostogoms. O jei mėgstate stalo žaidimus, puikiai tiks ir "Monopolis" ar panašus žaidimas.
Vaiko "atlyginimas"
Vis dėlto geriausias mokytojas yra praktika, o jos vaikai gaus turėdami reguliarių pajamų – kišenpinigių. Kada, kokiu dažnumu ir kiek pinigų duoti vaikams, patarimų yra įvairių. Tai priklauso ir nuo šeimos finansinės padėties.
Pirmųjų savo pinigų vaikas gali gauti vos pramokęs skaičiuoti. Žinoma, tai neturėtų būti didelė suma. Pavyzdžiui, ją galite susieti su vaiko amžiumi: per savaitę vaikas gauna perpus tiek eurų, kiek jam metų.
Lietuvoje savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų, ir ši paslauga tampa vis populiaresnė.
Šias lėšas iš pradžių galite duoti grynaisiais pinigais, o ūgtelėjusiam vaikui turėtų patikti pinigus gauti į kortelės sąskaitą. Skaičiuoti gal ir neteks tiek daug, bet mokydamiesi naudotis nauja atsiskaitymo priemone jie jausis labiau suaugę – jei tėtis ir mama parduotuvėje moka kortele, vaikas norės daryti tą patį.
Nepamirškite su vaikais kalbėti apie taupomus pinigus, kiek jų jau turi, ką norėtų nusipirkti, kiek iki norimo pirkinio dar trūksta. Taip pat atminkite, kad vaikai jus stebi ir iš jūsų mokosi, todėl svarbu rodyti gerą pavyzdį. Gal ir jums praverstų taupyti naujam telefonui, televizoriui ar kitam brangesniam pirkiniui kartu su vaiku?
Padėti, bet ne nurodinėti
Vaizdas parduotuvėje, kai prekystalio nesiekiantis vaikas tiesia banko kortelę ar atsiskaito telefonu bekontakčiu būdu, jau nestebina – Lietuvoje savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų ir ši paslauga tampa vis populiaresnė. Be to, korteles priima vis daugiau mokyklų, taigi jos tampa įprasta priemone susimokėti už pietus, o tai suteikia daugiau patogumo ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Interneto bankas ar mobilioji programėlė yra puiki praktinė priemonė mokant vaikus finansinio raštingumo, o galėdami atsiskaityti kortele vaikai gali patys savarankiškai tvarkyti turimas lėšas, pavyzdžiui, vos atsiskaitę pasitikrinti sąskaitos likutį, įvertinti, kam ir kiek pinigų jau išleido tą mėnesį. Taip pat mažėja rizika pamesti pinigus ar pamiršti atsiimti grąžą, o tėvai gali bet kada pervesti kišenpinigių greitai ir nemokamai.
Dar vienas interneto banko ar mobiliosios programėlės pranašumas yra operacijų išrašai. Su vaiku sutarę, kokią dalį pajamų jis planuoja išleisti kasdienėms reikmėms, o kokią – taupyti, praėjus mėnesiui ar kitam sutartam laikui galite kartu paanalizuoti, kaip pavyko susitarimo laikytis, kokios išlaidos buvo nebūtinos ir kiek būtų pavykę sutaupyti jų nepatyrus.
Tačiau vaiko asmeninių lėšų analizė turėtų vykti tik jam sutinkant, reikėtų pasistengti vengti vertinimų ir juo labiau priekaištų dėl vaiko išlaidų. Kišenpinigiai vaikus moko pačius planuoti savo santaupas ir išlaidas, todėl tėvai turėtų rodyti pasitikėjimą ir leisti jam su savo pinigais elgtis taip, kaip jam norisi. Ir leisti klysti, nes tik patys priimdami sprendimus ir patirdami jų padarinius vaikai mokysis tvarkyti savo finansus ir juos planuoti. Neiškentę ir nusipirkę saldumynų ar žaidimų, kitąkart jie supras, kad taip tik patys prailgino laiką, per kurį teks taupyti norimam telefonui ar kitam svarbesniam pirkiniui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...