- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet (Martinas Mišelė) trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį dėl 10,36 mln. eurų finansavimo šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui.
„Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašome šį susitarimą, tai yra labai gražus startas ir ačiū Šveicarijai, kuri prisideda prie mūsų nevyriausybinių organizacijų plėtros“, – pasirašymo metu sakė G. Skaistė.
Pasak Finansų ministerijos, Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi, arba daugiau nei 1,5 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, Lietuvoje socialinis aktyvumas dar nėra pakankamai išvystytas – bendruomenės veiklose ar savanorystėse dalyvauja vos 16 proc. žmonių.
„Matome didelį potencialą, kurį mūsų piliečiai demonstravo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste – virš 150 tūkst. savanorių prisidėjo prie pagalbos iniciatyvų ukrainiečiams. (...) Tikime, kad šios programos priemonės padės sustiprinti ir plėsti piliečių įsitraukimą“, – sakė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė pabrėžė, kad šios lėšos padės skatinti jaunimo įsitraukimą.
„Pagaliau mes turėsime tikrai reikšmingą sumą, kuri padės jauniems žmonėms įsitraukti į demokratinius procesus. Į rinkimus ateina tikrai mažai jaunų žmonių, tai aš džiaugiuosi, kad mes turėsime 1,5 milijono eurų jaunimo ne Vyriausybės organizacijoms“, – sakė D. Katelė.
M. Michelet pabrėžė, kad savanorystė Šveicarijos visuomenėje yra itin svarbi – daugiau nei trečdalis gyventojų užsiima savanoriška veikla.
„Būti bent vienos pilietinės visuomenės organizacijos nariu – mūsų DNR dalis“, – renginio metu sakė jis.
Ministerijos teigimu, pasirašoma sutartis dėl Pilietinio įsitraukimo programos įgyvendinimo bus trečioji ir baigiamoji finansavimo sutartis pagal Antrąjį Šveicarijos finansinį įnašą Lietuvai.
„Pilietinio įsitraukimo“ programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis kryptimis: pirmoji – sieks stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį sprendimų priėmime, gerinti jų skaidrumą, antroji – orientuota į savanoriškos veiklos kokybės gerinimą.
Programos operatoriumi paskirta Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už tinkamą programos įgyvendinimą ir atsiskaitymą donorams.
Šalys spalio pradžioje taip pat susitarė skirti apie 36 mln. eurų motinų ir vaikų sveikatai gerinti, daugiausia lėšų skiriant ambulatorinių paslaugų vystymui. Tuo metu Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų, Šveicarija – apie 31 mln. eurų.
Pernai gegužę abi šalys Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė iš viso skirti apie 53 mln. eurų: Lietuva – 7 mln. eurų, o Šveicarija – 46 mln. eurų.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, kai bus parengtos atskiros skirtingų sričių programos, kurias reikės įgyvendinti iki 2029-ųjų pabaigos.
Šveicarija 2007–2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos buvo naudojamos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis2
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas93
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...