- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti, teigia „Sodra“.
„Sodros“ duomenimis, kas penktas darbuotojas yra vyresnis nei 55 metų, o jų vidutinės darbo pajamos yra ketvirtadaliu mažesnės nei 20 metų jaunesnių žmonių.
„Tai didžiąja dalimi susiję su demografinėmis priežastimis. Keičiasi visų gyventojų struktūra, tie pokyčiai vėliau persikelia ir į darbo rinką“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Jos teigimu, 55-64 metų darbuotojų užimtumas siekia 57 proc. ir yra gerokai mažesnis nei 35-54 metų amžiaus žmonių, iš kurių dirba beveik 70 procentų.
„Gera žinia, kad vidutinės darbo pajamos visose amžiaus grupėse didėja panašiai. Augimo, kad ir kurioje amžiaus grupėje būtume, galėjome tikėtis tokio paties“, – sakė K. Zitikytė.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, 55-64 metų darbuotojų pajamos augo 9 proc. ir beveik atitiko vidutinį augimą šalyje. Vis dėlto jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus, yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir atsilieka nuo 35-44 metų amžiaus darbuotojų pajamų (1482 eurai).
Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – valytojais, namų tvarkytojais, autobusų vairuotojais, mokytojais. Tačiau jie nesudaro nė 5 proc. padavėjų, informacinių technologijų (IT) specialistų, programų kūrėjų, žmogiškųjų resursų, finansų specialistų.
Analitikės teigimu, biudžetiniame sektoriuje dirba kas trečias vyresnio amžiaus žmogus, tuo metu privačiame – kas ketvirtas.
Kas ketvirtas vadovas šalyje yra vyresnis nei 55 metų. Jie dažniau vadovauja sveikatingumo, švietimo, teisės, leidybos srityse, rečiau – reklamos, viešųjų ryšių, IT, finansinių ir draudimo paslaugų srityse.
„Vyresniųjų dalis yra didesnė tose profesijose, kur patirtis labiau vertinama, tai daugiau viešo sektoriaus profesijos. Tuo tarpu tai, kad naujose profesijose vyresniųjų matome mažiau, siunčia rimtą signalą, kad vyresnio amžiaus darbuotojų sunkiau prisitaikyti paklausiose šiandien profesijos“, – teigė K. Zitikytė.
Analitikės teigimu, demografiniai iššūkiai tampa iššūkiu ir darbdaviams, ir dirbantiesiems.
„Darbdaviai ateityje irgi turės atsižvelgti į darbo rinką, grafikus ar motyvacines priemones. O vyresnio amžiaus žmonėms tampa dideliu iššūkiu rūpintis kvalifikacija ir žiniomis, kad spėtų kartu su rinka“, – sakė K. Zitikytė.
Vyresniems darbuotojams susirasti darbą yra iššūkis. „Sodros“ duomenimis, tarp nedarbo išmokų gavėjų didžiąją dalį sudaro jaunesni, 25-35 metų žmonės, tačiau jie darbo ieško trumpiau nei vyresni.
Vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo, taip pat jie serga dažniau ir ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...