Tyrimas: Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas.

Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Visų pernai tyrime dalyvavusių šalių gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekė 60 balų, iš jų EBPO šalių – 63 balus, Estijos – 67, Latvijos – 59 balų.

„Jei 2015 metais mes lenkėme Estiją, Latviją ir buvome arti EBPO šalių vidurkio, tai šiuo metu likome paskutiniai (Baltijos šalyse – BNS)“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.

„Pablogėjo mūsų žinios, pasikeitė požiūris į pinigus“, – pridūrė ji. 

Pasak LB atstovės, mažesniu finansiniu raštingumu pasižymi moterys, jaunesni nei 29 metų ir vyresni nei 60 metų asmenys. Didesnį finansinį raštingumo lygį turi aukštesnio išsilavinimo žmonės, o Lietuvoje – dar ir dirbantys savarankiškai. 

Pablogėjo mūsų žinios, pasikeitė požiūris į pinigus.

 

Anot V. Dičpinigaitienės, per aštuonerius metus sumažėjo finansinio raštingumo balą sudarančios žinių ir požiūrio dedamosios, nežymiai didėjo tik elgesio dedamoji, kuri Lietuvoje buvo didžiausia tarp Baltijos šalių.

„Žinių dedamoji apskaičiuojama atsakant į 7 klausimus, prašant juose įvertinti teiginių teisingumą ar tam tikrą  matematinį veiksmą. (...) Lyginant atsakymus 2015-ais metais ir tuos, kurie buvo užduoti 2023-aisiais metais, visų atsakymų rezultatai į šiuos klausimus pablogėjo“, – kalbėjo LB Finansinio raštingumo centro vadovė.

Jos teigimu, prasčiausiai Lietuvos respondentams sekėsi apskaičiuoti sudėtines palūkanas (tai pavyko padaryti 30 proc. respondentų), geriausiai –  suvokti infliaciją (63 proc.).

Pasak V. Dičpinigaitienės, vertinant finansinį elgesį Lietuvoje labiau nei kitose šalyse respondentai pasižymėjo aktyviu taupymu (90 proc. respondentų), taip pat jiems būdinga lyginti skirtingų teikėjų siūlomas finansines paslaugas (36 proc.).

„Rezultatai rodo, kad trečdalis asmenų (Lietuvoje – BNS) linkę gyventi šia diena ir tiki, kad rytoj viskas vienaip ar kitaip išsispręs savaime. Tarp tyrime dalyvavusių 20 Europos Sąjungos šalių dar daugiau tokių respondentų buvo tik Graikijoje ir Italijoje“, – teigė V. Dičpinigaitienė. 

Trūksta žinių apie skaitmeninį saugumą

Pernai pirmą kartą tarptautiniu mastu buvo atliktas ir skaitmenino finansinio raštingumo tyrimas. Jame Lietuvos gyventojų lygis siekė 45 balus iš 100.

Rezultatai rodo, kad trečdalis asmenų linkę gyventi šia diena ir tiki, kad rytoj viskas vienaip ar kitaip išsispręs savaime.

 

„Asmenų, kurie turi bent minimalias bazines žinias, tai yra tų, kurie atsakė teisingai bent į 7 iš 10 klausimų, Lietuvoje buvo tik 16 proc.“, – teigė V. Dičpinigaitienė.

Pasak LB atstovės, Estijoje šis rodiklis siekė 64 balus, Latvijoje – 46 balus, tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkis siekė 55 balus, o visų tyrimo šalių – 53 balus.

Lietuvos respondentai prastai pasirodė atsakydami į klausimą apie dalijimąsi banko sąskaitos slaptažodžiais ar PIN kodais su artimaisiais – to nedarantys arba darantys retai nurodė 60 proc. šalies apklaustųjų, kai tyrime dalyvavusių šalių vidurkis siekė 86 proc.

„Kodėl mes išsiskiriame iš kitų šalių, galėtų lemti įvairūs veiksniai, vienas jų – tas pats žinių trūkumas“, – teigė V. Dičpinigaitienė.

Kad nesaugu apsipirkti naudojant viešąjį belaidžio interneto tinklą, nurodė manantys 33 proc. Lietuvos respondentų, o tyrime dalyvavusių šalių vidurkis siekė 49 proc.

Vertinant finansinę gerovę Lietuvos indeksas siekė 44 balus – 2 balais daugiau už visų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį, tačiau pasak LB atstovės, patys šalies gyventojai savo finansinę gerovę vertina prasčiau.

„Pagal objektyvų vertinimą mes tarp 34 tirtų šalių buvome septinti, tačiau kitoks vaizdas susidaro (...) pagal tai, kaip mes patys vertiname savo gerovę – mes buvome 34 iš 37“, – teigė V. Dičpinigaitienė.

Lietuvos bankas EBPO inicijuotą tyrimą Lietuvoje atliko 2023 metų kovo 16–balandžio 26 dienomis, apklausti 1068 respondentai nuo 18 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne

Ne portretas
berasciai biudzeta ir ES parama isvagia! Oi,ne berasciai...

Anonimas

Anonimas portretas
Jų raštingumas sumažėjo,dėl to kad neturi iš ko vokti,kaip raštingieji valdžiažmogiai.

ALGIRDAS.

ALGIRDAS. portretas
VISA TAI LĖMĖ VAIKŲ U G D Y M A S , NES DINGO MOKYMAS . mokytojai , mokyklos .KONSERBAI BAIGIA LIETUVĖLĘ P R I B A I G T I .
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių