- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc. – 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovo mėnesį. Kitais metais ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,4 procento.
LB teigimu, šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.
„Nuo karo pradžios praėjus beveik keturiems mėnesiams, galime aiškiau matyti poveikį Lietuvos ekonomikai. Žinoma, neapibrėžtumas, kylantis iš dviejų neprognozuojamų ar sunkiai prognozuojamų ir nekontroliuojamų reiškinių kaip pandemija ir karo išlieka didelis, ir būtent todėl rizikų balansas dėl prognozių išlieka aiškiai neigiamas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, kadangi rizikų balansas išlieka itin neigiamas, yra kur kas didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozė gali būti sumažinta, o ne padidinta.
„Kalbant apie veiksnius, kurie formuoja tokią prognozę, pirmiausia išskirčiau išorės paklausą, besikeičiančią padėtį Ukrainoje, sankcijas Rusijoje ir apskritai, pakankamai didelis neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Visa tai prisideda prie žaliavų kainų augimo, o tai slopina ne tik Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimą“, – sakė G. Šimkus.
„Atitinkamai numatome, kad lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose 2022 metais sumažės. Nors tikimės, kad ji kitais metais pradės atsigauti, tačiau lygį, kuris buvo prieš Rusijos invaziją, pasieks tik 2023 metų pabaigoje“, – kalbėjo jis.
LB vadovo teigimu, tokia išorės paklausos raida labiausiai prisidės prie lėtėsiančios eksporto plėtros, o tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia ir mažėsiančių investicijų prognozę.
„Viena vertus, numatome, kad bus pakankamai reikšmingos valdžios investicijos, pagreitį įgavo ir investicijos į būsto rinką, tai padės bendram investicijų portfeliui augti. Iš kitos pusės, privačių investicijų atsigavimo tikimės daugiau kitais metais“, – teigė G. Šimkus.
Jis taip pat kalbėjo, jog infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimą ne tik pagrindinėse prekybos partnerėse, bet ir Lietuvoje. G. Šimkaus teigimu, vidaus namų ūkių vartojimas šiemet augs lėčiau negu pernai.
„Išliekančios įtampos darbo rinkoje net ir sugriežtėjus finansinėms sąlygoms aplinkoje, vis tik pajamų augimas išlieka pakankamai spartus ir tai sudarys sąlygas namų ūkiams išlaikyti gana spartų vartojimo augimą“, – sakė G. Šimkus.
Nors infliacija šiuo metu yra pasiekusi itin aukštą lygį, numatoma, kad jos tempai antrąjį pusmetį lėtės. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 proc.
Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc. – dešimtadaliu daugiau, nei buvo prognozuota. LB teigimu, tokius pokyčius lemia iki 6,3 proc. sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
Tuo metu laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. ir vėl pasiekė istorines aukštumas – G. Šimkaus teigimu, paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių1
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų12
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes7
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
G. Nausėda: Lietuva norėtų su Lenkija kurti regioninį HIMARS amunicijos logistikos centrą16
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS am...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...