Degalinės teritoriją radviliškietis Eligijus prižiūri kaip savo kiemą: žolė nupjauta, jei reikia, iškrauna ir prekes, prižiūri automobilių plovyklą. Eligijaus uždarbis – vos didesnis nei minimalus. Kiek lieka į rankas, atskaičius mokesčius, vyras nežino.

„Tai PVM 21 proc., ką daugiau. Na, čiut čiut daugiau“, – dalinosi Eligijus.

Tokių kaip Eligijaus dalią žada lengvinti vyriausybė. Birželio pabaigoje nuspręsta didinti minimalią mėnesinę algą dešimtadaliu – iki 709 eurų į rankas. Bet nuo kitų metų sausio didesnis uždarbis pasijus, jeigu kartu didės ir neapmokestinamas pajamų dydis, kuriam Seimas dar nepritarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše. 

„Na, pagal tokią algą 50 eurų jaučiasi vis tiek“, – kalbėjo Eligijus.

„Jeigu mes sukelsim minimalią algą, tai mes arba pastumsime įmones į užsidarymą, arba pastumsime perėjimą į šešėlį“, – situaciją komentavo ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Lietuvos darbdaviai jaučiasi minimalią algą keliantys bene sparčiausiai Europoje. Per ketverius metus – kone 50 proc. Tad algų kėlimo tempą norėtų jau pristabdyti, siūlydami minimalią algą diferencijuoti.

„Vilniuje arba pažangiuose pramonės sektoriuose paliekant minimalią algą, jos kėlimo tempus panašius, kokie yra dabar. O regioniniuose sektoriuose arba kai kuriuose mažesnės pridėtinės vertės sektoriuose minimalią algą keliant ne taip sparčiai, kaip buvo pastaruoju metu“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

Minimali alga yra ne tik verslo išlaidos, bet tai ir yra verslo pajamos. Nes žmonės, turėdami didesnes pajamas, turi daugiau galimybių ir išleisti tuos pinigus, ir iš to paties verslo daugiau pirkti.

Anot darbdavių, jei minimalus uždarbis skirtųsi, regionų įmonės galėtų lengviau konkuruoti.

„Įmonės išlaikys darbuotojus, bus mažiau bedarbių. Įmonės galės toliau pardavinėti savo produkciją ir turės laiko augimui“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Profsąjungas tokie siūlymai piktina. Jei algos mažesniuose miesteliuose augs lėčiau, tai darbuotojai emigruos į sostinę.

„Žmonės važiuoja 100 km į „Maximos“ prekybos tinklus ir ten dirba. Taip pat kiek aplinkinių dirba Vilniaus paukštyne. Tai aš niekaip nesuprantu, koks tai būtų rezultatas“, – pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Darbdaviai aiškina – nuo nepagrįstai keliamos minimalios algos nukenčia patys darbuotojai. Įmonių kaštai auga, vadinasi, kyla ir produkcijos kaina.

„Ypač pasaugų sektoriuj, kur didelė dalis darbo santykių sudaro savikaina, iš tikrųjų neturi kito pasirinkimo, kaip tik kelti kainas“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

„Minimali alga yra ne tik verslo išlaidos, bet tai ir yra verslo pajamos. Nes žmonės, turėdami didesnes pajamas, turi daugiau galimybių ir išleisti tuos pinigus, ir iš to paties verslo daugiau pirkti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šlinskas.

Ekonomistas mano, klaidinga minimalios algos grindis nustatyti tik pagal Vilniaus pragyvenimo lygį, kai kainos Vilniuje ar Skuode skiriasi.

„Pirkau praeitą savaitę medų Skuodo raj. 0,7 l buteliukas kainavo 2 eurus, Vilniuje toks buteliukas kainuoja 7–8 eurus. Na, Vilniuje padoresnio būsto kvadrato kaina yra apie 3 tūkst. eurų. Jeigu mes pasižiūrėtume regione, galima ir už 100, ir už 150 eurų už kvadratą rasti būstą“, – teigė ekonomistas.

Kaip keisti minimalios algos skaičiavimą, pirma turi nuspręsti darbdaviai ir darbuotojai, bet ministerija žino, kokių siūlymų nepalaikys.

„Formulę pačią iš darbdavių pusės yra siūlymų peržiūrėti. Ir mes palaikome diskusiją, ir tikrai galima peržiūrėti. Gali atsirasti daugiau rodiklių, dabar yra vienas – vidutinė mėnesinė alga, yra diskusijų, kad galėtų atsirasti našumas. Pavyzdžiui, toks rodiklis yra Estijoje. Bet vėlgi, tas našumas tuomet, mūsų nuomone, turėtų didinti minimalią algą, o ne ją mažinti“, – apibendrino V. Šlinskas.

Minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna apie 25 tūkst. žmonių, dirbančių visu etatu, ir dar maždaug 100 tūkst. – ne visu etatu.