- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau.
Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
„Artėjant eurui pasitikrinome Lietuvos žmonių finansinio saugumo jausmą ir su euru siejamas viltis. Mums rūpėjo įvertinti, kiek saugūs Lietuvoje jaučiasi žmonės, o finansinės situacijos prognozė yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių žmonių stabilumo jausmą. Tyrimas parodė, kad valiutos pasikeitimas didžiajai gyventojų daliai nekelia didesnio nerimo – žmonės tikisi stabilumo ir planuoja savo gyvenimą taip, kad jų finansinė situacija nesikeis“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jo teigimu, didžioji visuomenės dalis, turinti darbą ir gaunanti stabilias pajamas, ramiai laukia euro atėjimo ir nesitiki didesnių pokyčių savo ir šeimos gyvenime.
Psichologė Kristina Matijošaitienė tokį pakankamai stabilų visuomenės nusiteikimą, įvedant naują nacionalinę valiutą, sieja su tuo, kad minėta gyventojų grupė šiame pokytyje įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių.
„Galbūt pats popierinių pinigų pasikeitimas visų šiandieninės visuomenės pokyčių kontekste nėra jau toks reikšmingas. Dažnai mes net neprisiliečiame prie pinigų atsiskaitinėdami kortele. Pinigai jau kuris laikas tampa kažkuo virtualiu, tiesiogiai neliečiamu dalyku. Tai pokytis, kurį jau esame išgyvenę – lito įsivedimo patirtis buvo pozityvi“, - teigė K. Matijošaitienė.
Pasak jos, žinant visuomenės neretai audringas reakcija į pokyčius, šįkart euro įvedimas leidžia įžvelgti ir bręstančios visuomenės ženklus, ir norą tęsti visapusiškos integracijos į ES procesą.
Tiesa „PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tą šalies gyventojų dalį, kuri tikisi pajamų sumažėjimo: 19 proc. apklaustųjų sakė, kad su euro atėjimu pajamos greičiau gali sumažėti nei padidėti, o dar 12 proc. yra įsitikinę, kad pajamos tikrai sumažės.
M. Jundulo teigimu, pajamų sumažėjimo dažniau tikisi vyresnio amžiaus žemesnių pajamų gyventojai. Draudimo bendrovės vadovas tai sieja pirmiausiai su pagyvenusiu žmonių atsargesniu požiūriu į permainas, o ypač į finansų srities pokyčius.
„Be jokios abejonės, vyresniems žmonėms bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, prie pasikeitusių skaičių greta kainų. Kurį laiką bus sudėtingiau apskaičiuoti pajamas ir išlaidas – o mažesnių pajamų gyventojams tai ypač svarbu“, - teigia M. Jundulas.
Neigiamas nuotaikas dėl euro „PZU Lietuva“ vadovas sieja būtent su išankstiniais nuogąstavimais dėl nesuvaldytų finansų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu1
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą6
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...