- Edgaras Savickas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama.
Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius.
Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. „Tokiai nedidelei valstybei, kaip Lietuva, korupcija yra rimta kliūtis pritraukti daugiau užsienio investicijų“, – sakė jis.
S. Muravjovas teigė, kad yra susirūpinęs dėl negerėjančios padėties viešuosiuose pirkimuose, neskaidraus lobizmo įtakos, ir pastebėjo, jog pasaulinės tendencijos vis labiau linksta prie griežtesnių įstatymų, kurie reguliuotų stambų verslą.
„Doing Business“, arba „Business as usual“
Savaitės pradžioje Vyriausybėje buvo surengtas pasitarimas, kuriame Ūkio ministerija pristatė savo paruoštas priemones, kurios turėtų pakelti Lietuvos pozicijas Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ reitinge.
Šiemet Lietuva jame užima 24 vietą, tokioje pat vietoje ji buvo ir pernai. Tačiau „Doing Business“, kaip paaiškino Ž. Mauricas, į korupcijos problemas beveik neatsižvelgia. Daugiausiai dėmesio skiriama tokiems dalykams, kaip galimybė gauti kreditą, mokesčių mokėjimas ir pan. – jie su korupcija susiję nebent netiesiogiai.
Taigi jokių priemonių kovai su korupcija ministerija ir nesiūlė. Tiesa, antikorupcinių iniciatyvų Lietuvoje netrūksta, bėda ta, kad jos paprastai yra niekam tikusios. S. Muravjovas sakė, kad įvairių teisinių priemonių politikai yra prigalvoję labai daug, tačiau jos paprasčiausiai neveikia, nes nėra kam jų įgyvendinti.
„Viskas lieka popieriuje. Yra paruošta antikorupcijos programa, bet ar atsiras, kas ją įgyvendintų? Ar pamatysime tikrąjį pokytį?“ – svarstė TILS vadovas.
Svarbesnis reitingas
„Transparency International“ skelbiamame korupcijos suvokimo indekse Lietuva pernai buvo 39 vietoje. Kaimyninė Lenkija užėmė 35, Estija – 26 vietą. Žemiau už Lietuvą yra Latvija (43 vieta), Baltarusija (119) ir Rusija (136). Tačiau su pastarosiomis dviem vargu ar verta lygintis siekiant progreso.
„Šis indeksas iš esmės atitinka ir verslininkų patirtį“, – sakė S. Muravjovas bei pridūrė, kad Lietuvoje pastebi tam tikrų teigiamų poslinkių.
„Visuomenės požiūris keičiasi, žmonės nebenori mokėti kyšių. Manau, kad Lietuvoje nebetinka tas posakis, kad „kokia tauta, tokia ir valdžia“, nes tauta keičiasi daug greičiau už valdžią. Šiandien naikinti korupciją yra ne tik būtinybė, bet ir prievolė. Norėčiau, kad Lietuvoje padėtis būtų tokia pat, kaip Estijoje. Tai įmanoma“, – kalbėjo TILS vadovas.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad siekiant pritraukti investicijų svarbūs visi šalies indikatoriai, be to, korupcija būna įvairi. „Svarbiausia laikytis pažadų ir turi būti kuo didesnis skaidrumas, nes į naują rinką įeinanti įmonė visada susiduria su didesne rizika nei namuose“, – aiškino ekonomistas.
Kaip susiję su darbo santykiais
Ž. Mauricas taip pat sakė, kad daugumai įmonių už šiuo metu plačiai aptarinėjamus Darbo kodekso pakeitimus kur kas svarbesnis yra skaidrumas. „Žinoma, priklauso ir nuo to, kokia tai įmonė, bet investuotojams tai tikrai svarbu. Geras pavyzdys yra Skandinavijos valstybės, kur korupcijos lygis mažas, o kitoje barikadų pusėje yra, pavyzdžiui, Ukraina, kur vien dėl korupcijos situacija yra labai prasta“, – teigė ekonomistas.
Jis paaiškino, jog skaidrumas reiškia visiems aiškias žaidimo taisykles, kurių visi iš tiesų laikosi. Jeigu investuotojas valstybėje negali pamatuoti rizikos, tada tiesiog į ją neina.
„Su tuo susiję ir darbo santykiai, kurie Lietuvoje turi korumpuoto prado. Juk to, kas šiandien parašyta Darbo kodekse, nėra laikomasi. Ten parašyta: darbdavys turi sumokėti 6 mėnesių išeitinę išmoką, bet kiek įmonių to laikosi? Gal kokie 5 proc. Vietinis verslas taip prisitaiko, o užsienietis skaito įstatymą ir galvoja, kad jam tikrai reikės to laikytis“, – lietuviško verslo ypatumus vardino pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...