- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Euromonitor international“ atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, gaunantys iki 981 euro priklauso žemiausiai socialinei klasei. Tai yra du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių. Aukščiausiai – A klasei – priklauso beveik 9 proc. lietuvių ir jų mėnesinės pajamos siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų. 2024 metais tikimasi, kad augs ir milijonierių skaičius.
Apie socialines klases plačiau papasakojo „Euromonitor international“ vartotojų tyrimų grupės vadovė Jana Rudė.
– Kokios socialinės klasės yra Lietuvoje?
– Mes skirstome visus Lietuvoje gyvenančius pilnamečius į penkias socialines grupes – A, B, C, D, E. Grupės paskiriamos pagal gaunamų pajamų dydį, tai yra pagal visas pajamas, su darbo santykiais susijusias pajamas, finansinių produktų teikiamas grąžas, indėlius, dividendus, pašalpas, vaiko pinigus ir panašiai. Pavyzdžiui, socialinės klasės E atstovai gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei 50 proc. vidutinio gaunamo pajamų lygio Lietuvoje, tai yra iki 981 euro su mokesčiais. D – maždaug nuo 1 iki 2 tūkst. eurų su mokesčiais. C – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, B – nuo 3 iki 3,9 tūkst eurų. A – tie, kurie gauna didžiausias pajamas Lietuvoje – virš 4 tūkst. eurų su mokesčiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kuri iš jų yra didžiausia?
– Kalbant apie skaičius Lietuva nelabai išsiskiria proporcijomis nuo kitų šalių. Pas mus daugiausia socialinės klasės E atstovų, jų – 65 proc. Du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių uždirba mažiau nei vidutines pajamas. Lietuvoje yra apie 9 proc. A klasės atstovų, tai vienas iš dešimt arba 229 tūkst.
– Kokius matote klasių pokyčius?
– Tie pokyčiai nėra labai ryškūs. Tačiau matome, kad socialinė atskirtis tarp E ir A klasės didėja. Daugėja ir šių klasių atstovų. Socialinės klasės E atstovų daugėja dėl to, kad vidurinioji klasė šiek tiek traukiasi.
– Ar galime lyginti šias klases su kitomis šalimis? Ar panašiai žmonės gyvena?
– Proporcijos panašios. Visur dominuoja mažiau uždirbantys asmenys. Socialinė klasė A didesnė ten, kur yra milijonierių, valdančių asmenų, didelio turto paveldėtojų. Bet iš esmės tos proporcijos nesiskiria labai ženkliai.
– Sakote, kad vidurinioji klasė traukiasi. Tie žmonės pereina į žemesnę ar aukštesnę klasę?
– Šiuo metu labiau pereina į žemesnes turto klases, kadangi tas realus atlyginimas pamažėjo, kai pasijautė infliacijos poveikis.
– Milijonieriai priklauso A klasei?
– Taip, jie priklauso klasei A. Mes apibrėžiame milijonierius kaip asmenis, kurie valdo 5 mln. ir didesnį JAV dolerių turtą. 2023 metais tokių asmenų Lietuvoje buvo 540. Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566.
Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566
– Ar galime palyginti šį skaičių su kitomis Baltijos šalimis?
– Šis skaičius smuko visose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis smuko lėčiausiai – 3,6 proc., Estijoje – 4 proc., Latvijoje – beveik 5 proc. Milijonierių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip minėjau, šiuo metu jų – 540, Estijoje – 536, o Latvijoje – 342.
– Kaip atrodo tas Lietuvos milijonierius? Iš kur jo turtas? Koks jo portretas, amžius?
– Mūsų milijonieriai valdo 9 proc. viso Lietuvoje valdomo turto. Per viduriuką Baltijos šalyse, kadangi Estijoje – 12 proc., o Latvijoje – 8 proc. Nors milijonierių skaičius smuko, jų bendras valdomas turtas išliko nepakitęs. Tipinis Lietuvos milijonierius – vidutinio amžiaus vyras nuo 45 iki 60 metų. Ekonomiškai aktyvus, vadinasi užimantis aukštą poziciją kaip samdomas darbuotojas. Bet daugiausia milijonierių užsidirba vystydami verslus. Paveldėtojų milijonierių pas mus nėra tiek daug. Lietuvos milijonieriai išsiskiria tuo, kad jie labai gerai diversifikuoja savo turtą, jis išskirstytas po įvairias turto klases, taip pat ir geografiškai. Aišku, tai yra tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, žemės sklypai. Labai populiarus investavimo objektas – meno kūriniai. Finansinis turtas labai gerai išdiversifikuotas, tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek kiti skolos popieriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose2
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą8
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų2
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...