Nurodoma, kad jungtis einamosios paros elektros prekybai tapo prieinama sekmadienį, 18.26 val. Lietuvos laiku.

„Atjungimo metu Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemos operatorės atliko iš anksto numatytus „NordBalt“ keitiklių stočių Klaipėdoje ir Nibru techninės priežiūros darbus: keitiklio, valdymo sistemos, aušinimo sistemos, atviros skirstyklos prevencinę priežiūrą ir defektų šalinimą, kurių negalima atlikti veikiant įrenginiams“, – rašoma bendrovės „Litgrid“ pranešime.

Bendrovės pranešime nurodoma, kad dėl atliekamų remonto darbų praėjusią savaitę elektros importo srautai iš Šiaurės šalių buvo minimalūs. Dėl to, pasak įmonės, daugiau gamino vietinės šiluminės elektrinės ir augo importo srautai iš Lenkijos.

Skaičiuojama, kad spalio 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo nuo 58 Eur / MWh iki 120,5 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

„Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 6 proc. nuo 223 GWh iki 236 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 72 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 170 GWh elektros energijos, tai yra ketvirtadaliu daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 136 GWh“, – rašoma bendrovės „Litgrid“ pranešime

Įmonės duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba siekė 69 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 47 proc. iki 13 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 75 proc. nuo 13 GWh iki 22 GWh.

Pabrėžiama, kad prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino beveik du su puse karto daugiau nei praėjusią savaitę – 58 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh.

Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę vėjo jėgainės sugeneravo 41 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 34 proc., hidroelektrinės – 13 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo iki 6 GWh. 40 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 60 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, praneša „Litgrid“

Skaičiuojama, kad per pirmus 9 šių metų mėnesius „NordBalt“ jungties bendras prieinamumas rinkai siekė 99,2 procento. Sausio – rugsėjo mėnesiais iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,1 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 62 proc. viso Lietuvos elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.