M. Majauskas apie siūlymą dėl tiesioginių išmokų lubų: tai būtų žingsnis teisingumo kryptimi

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad, įvedus iki 150 tūkst. eurų siekiančias tiesioginių išmokų lubas, tai būtų žingsnis teisingumo kryptimi.

Pasak jo, stambiausių grupių valdomi žemės plotai šiuo metu ir toliau auga.

„Kodėl – nes stambiausi skaido savo valdas, Europos Sąjungos (ES) paramos tikslais apsimeta smulkiais, gauna paramą ir perka dar papildomus plotus ir tokiu būdu išstumia smulkiausius ūkininkus. Mano giliu įsitikinimu, ES pinigais neturėtų būti skatinamas žemės užvaldymas ir tai yra net ne piniginis reikalas, o elementarus teisingumo klausimas“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Majauskas.

„Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais, kurie yra šiuo metu skiriami stambiausiam ūkiam, būtų skiriami smulkiausiems ūkiams“, – pridūrė Seimo BFK pirmininkas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad „Auga grupės“, kuri valdo beveik 40 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas būtų apie 2,8 mln. eurų, tiek pat – „Agrokoncerno“, „Linas Agro“, kuris valdo apie 20 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas siektų apie 1,2 mln. eurų.

Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais.

„Šiuos pinigus, esu įsitikinęs, jos siektume paskirti smulkiausiems ūkiams per kaimo plėtros problemas, ekologiniams ūkiams, jauniems ūkininkams, tiems, kurie tik pradeda ūkininkauti. Jeigu dideli sako, kad jiems šiandien yra sunku, tai įsivaizduokite, kaip šiandien yra sunku patiems mažiausiems. Mes turime padėti tiems, kuriems yra sunku, o ne tiems, kurie gyvena labai gerai“, – sakė M. Majauskas.

Ekologinio maisto gamintojos „Auga group“ vadovas Kęstutis Juščius savo ruožtu sukritikavo M. Majauską, sakydamas, kad šis meluoja apie žemės ūkio sektoriaus piktnaudžiavimą įsisavinant ES lėšas.

„Kviečiu Mykolą Majauską viešai diskusijai. (...) Norėsiu, kad joje jis atsiprašytų už ką tik apjuodintą visą žemės ūkio sektorių ir didžiąsias įmones, kai jis meluodamas įvardijo tai, kad žemės ūkis šiandien vagia išmokas perskaidydama ūkius. Tai yra pirmas melas, o iš to seka visi kiti melai, kuriuos jis teigia“, – sakė jis.

Anot K. Juščiaus, žemės ūkio verslas yra vystomas pakankamais tvariai ir skaidriai be papildomų priemonių.

„Kitas dalykas, įstatymas sako, kad skaidrus verslas galės plėtotis ir tik plėsis. Norėčiau, kad ponas Majauskas šiai viešai diskusijai pasirašytų, kokių pretenzijų turi mūsų verslo skaidrumui, tvarumui, žalumui ir visoms sritims, kurios išvardytos kaip prioritetai, kuriuos verslas turėtų plėsti pagal šį įstatymą. Taip pat, kaip šis įstatymas pagelbės mūsų įmonei? Nes gavome iš ministerijos atstovų apdovanojimą už tvariausią verslą didžiųjų įmonių kategorijoje“, – klausė jis.

K. Juščius prašė įvardinti, kurias žemės ūkio generuojamų lėšų dalis ketinama sumažinti.

„Dar vienas dalykas, norėčiau, kad ponas Majauskas pažiūrėtų į mūsų viešus balansus ir viešas sąskaitas, kurios yra paskelbtos viešai. Kurias biudžeto eilutes, t. y. 3 mln. eurų jis norėtų jas sumažinti? (...) Norėčiau sužinoti, kadangi krizė gresia mūsų bendrovėse, kaip jis tvarkysis su šia krize?“, – akcentavo jis.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad laukia diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų.

„Laukia dar nemažos diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų. Čia yra esminis pokytis, kuris buvo prieš tai buvo įvestoms luboms, nes susietumo kriterijus turėtų surankioti tuos koncernus, tuos didžiausius ūkininkus, kurie per susietus asmenis valdo didžiausią dalį. Kitas dalykas, kuris yra naujai pateiktame siūlyme, yra neįskaičiuoti darbo užmokesčio. Čia toks labiau diskutuotinas kriterijus, nes ne visi ūkiai sukuria mažai darbo vietų. Yra ūkių, ypač daržininkystės, kurie sukuria didelį skaičių darbo vietų“, – sakė K. Navickas.

Seime įregistruotos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, kad pagrindinių tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bronius

Bronius portretas
O tu ponas Juščiau paskaičiavai kiek kaimo žmonių palikai be žemės sukeldamas žemės nuomos kainas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių