- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina pirmadienį pasirašytą trejų metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, tačiau tikisi, kad pavasarį ji bus atnaujinta. Be to, jie pabrėžia, kad sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių, o ateityje prie jos galėtų prisijungti ir verslas.
„Net esant sudėtingoms ir neapibrėžtoms ekonominėms aplinkybėms su socialiniais partneriais pavyko rasti sutarimą dėl kolektyvinės sutarties“, – prieš pasirašant sutartį žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Džiugu, kad su šia kolektyvine sutartimi mes ne tik nesumažinome socialinių garantijų, bet mes jų ir pridėjome“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasak jos, sutartis bus taikoma visam viešajam sektoriui – ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad greta pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo svarbu didinti ir mažiausius atlyginimo koeficientus.
„Palyginti su tuo, kad kažkada bazinis dydis buvo didinamas tik 1,5 euro, o dabar 5 eurais, tai skirtumas jaučiasi. Kitas dalykas – bazinio dydžio kėlimas (...) Jeigu prisideda daugiau, tai kas turi koeficientą 22, jam alga padidėja 100 eurų, o tas, kuris turi 6–7 – jam didėja mažiau. Dėl to kalbėjomės ir apie koeficientų, ypač mažiausių, didinimą, – buvo susitarta, kad mes apie tai kalbėsime šakinėse sutartyse“, – po sutarties pasirašymo K. Krupavičienė.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, jog atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, bazinės algos kėlimas yra mažas, tačiau sutiko, kad reikia didinti ir pareiginės algos koeficientus.
M. Navickienė teigė, jog nuo kitų metų vidutiniškai 0,5 proc. ketinama didinti minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.
„Abiejų šitų instrumentų – tiek bazinio dydžio, tiek minimalių koeficientų didinimas vidutiniškai 0,5 procento – jis turės didesnę įtaką darbo užmokesčiui“, – teigė M. Navickienė.
K. Krupavičienė, be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog sutartyje numatytos sveikatinimosi dienos.
„Žmonių sveikata šiuo metu Lietuvoje yra ne viena iš geriausių. Kai žmogus gauna sveikatinimosi atostogas ar sveikatinimosi dienas, kada jis gali pabūti su šeima, tai mums tas buvo labai svarbus momentas“, – sakė K. Krupavičienė.
A. Dambrauskas neatmetė, kad pavasarį bus deramasi dėl sutarties atnaujinimo.
„Būtų labai malonu, kad klysčiau – pavasarį, manau, bus sunkesnės derybos dėl sutarties pratęsimo. (...) Nors sutartis galioja ilgesniam periodui, manau, kad pavasarį mes turėsime dar derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo“, – teigė A. Dambrauskas.
K. Krupavičienės teigimu, sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių.
„Lietuvoje profesinių sąjungų narių yra nedidelis procentas žmonių, todėl pasirašant šią nacionalinę kolektyvinę sutartį mes iš tiesų išplečiame savo narystę“, – teigė K. Krupavičienė.
Pasak jos, profsąjungos nori, jog prie nacionalinės kolektyvinės sutarties ateityje prisijungtų ir verslas.
I. Ruginienė teigė, jog atskiri sektoriai toliau derėsis dėl savo kolektyvinių sutarčių.
„Tas minimalus padidėjimas, kuris įvyks per nacionalinę kolektyvinę sutartį, nebus pabaiga. Toliau derėsis sektoriai atskirai šakos kolektyvinėse sutartyse. Kadangi kiekvienas sektorius turi savo ypatingą specifiką, tai bus numatytos ir tam tikros gerėjančios sąlygos jau specifiškai kiekvienam sektoriui“, – teigė I. Ruginienė.
Sutartyje numatyta, jog pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, tarnautojams, biudžetinių įstaigų darbuotojams kitais metais bus didinamas 5 eurais iki 186 eurų. Jis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai siekė 183 eurus.
2023 metų valstybės biudžete tam prireiks apie 118 mln. eurų.
Be to, profsąjungų nariams bus suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos saviugdai arba savanorystei, iki 10 dienų – mokymosi atostogų, mokant už jas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 dienų, mokant 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, taip pat iki penkių darbo dienų sveikatai gerinti.
Už papildomų atostogų ir sveikatos gerinimo dienas bus mokama neviršijant darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų – tam reikės dar apie 7,5 mln. eurų.
Sutartį pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bei Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga. Šios profsąjungos vienija apie 40 tūkst. žmonių, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi siūlymo įteisinti investicinę sąskaitą
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti grupės skirtingų frakcijų atstovų parengtas įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti Investicinės sąskaitos modelį. ...
-
Apklausa: bankai skolinimo standartų šiemet iš esmės nekeitė
Lietuvos komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį iš esmės nekeitė skolinimo sąlygų ir standartų, tačiau keli bankai sušvelnino būsto paskolų standartus, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką2
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...
-
Keičiasi vietos, kur bus galima prekiauti maistu iš specialių automobilių
Miesto tarybos posėdyje pakoreguotos prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės, pagal kurias bus daugiau vietų, kur galima prekiauti maistu iš specializuotų automobilių. Tiesa, kai kurios vietos nebuvo populiarios, todėl nuo šiol j...
-
R. Masiulis: energetinės nepriklausomybės strategijoje – elektros jungtis su Vokietija3
Lietuvoje toliau planuojant sparčią atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas sako, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta elektros jungtis su Vok...
-
Vilniaus regiono startuoliams dirbtinio intelekto sprendimams – 15 mln. eurų3
170 Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių skirta 15 mln. eurų paramos dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimų kūrimui, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija....
-
G. Skaistė Armėnijoje ragins Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką toliau remti Ukrainą2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Armėnijos sostinėje Jerevane vyksiančiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) metiniame susitikime ragins ERPB tęsti paramą Ukrainai, taip pat teikti ją Baltijos valstybėms ir kitoms karo paveiktoms &sca...
-
F. Jansonas: reikia pasiaiškinti, ar Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas2
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad išsiaiškinus, kad Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas, galima būtų kalbėti apie jo keitimą. ...
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...