„Valstybė negali niekaip bankų įpareigoti, čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimų“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Šiaulių bankas liepą pranešė nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdysiantis mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.

M. Skuodžio teigimu, bankai sprendimą dėl mokėjimų priima remdamiesi trimis kriterijais – įsitikinę, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sankcijos, ar jos nebus pažeistos, ir atsižvelgdami į savo vertybinę politiką.

„Kiekvienas bankas, kuris aptarnauja tokius mokėjimus, turi būti tikras, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos sankcijos. Šitoje vietoje pagrindinis vaidmuo yra muitinės, ar bankai pasitiki muitine ir platesniu valstybės institucijų ratu. Jei pasitiki, tada prieiname prie antro klausimo – ar tokiu būdu bankai nepažeis sankcijų“, – sakė M. Skuodis.

„Kalbant apie keleivių vežimą, yra Europos Sąjungos susitarimas su Rusija, tarptautiniai įsipareigojimai, o kai pereinam prie krovinių vežimo, čia yra daug kriterijų, kvotos, sankcionuoti asmenys, galutinis naudos gavėjas, šitoje vietoje bankai vertina rizikas, ar jos nėra per didelės, ar jie netyčia ko nors nepraleis. Čia esminė institucija, kuri bankams svarbiausia yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuri atsakinga už finansinių sankcijų įgyvendinimą“, – sakė jis.

Ministras taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip tranzitas galėtų vykti, jei už tai nebus apmokama.

Neįsivaizduoju, kad mano sektoriaus įmonės galėtų teikti paslaugas, jei už jas nėra apmokama.

„Neįsivaizduoju, kad mano sektoriaus įmonės galėtų teikti paslaugas, jei už jas nėra apmokama. O kaip bus apmokama, čia klientų atsakomybė. Mes manome, kad tie pervežimai, kurie leidžiami ir susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, už juos atsiskaityti turėtų būti galima ir čia rizikos nėra per didelės. Ar tokio patikinimo pakaks finansų institucijoms – ne, čia esminis vaidmuo FNTT, muitinės ir pačių bankų akcininkų“, – sakė M. Skuodis.

Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusią savaitę pranešė gavusi ir nagrinėjanti Rusijos notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo, bet plačiau situacijos nekomentuoja.

Notą Lietuvos URM perdavė Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis. Jis valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Kiti didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – nebeaptarnauja mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nuo anksčiau.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija šią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.