M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ trąšų tranzitas galėtų tęstis

„Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės  priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Kai kurie Lietuvos geležinkelių veikimo algoritmai liudijo, matyt, pernelyg didelę tuometinės kompanijos jau galbūt ir priklausomybę nuo šio kontrakto“, – teigė jis žurnalistams po bendro NSGK ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito.    

„Tam tikri veiksmai buvo daromi, kad iš esmės gal ne tiek išvengti sankcijų, bet kad jas šiek tiek atitolinti, tą patį efektą, čia kalbame apie tuos avansinius mokėjimus“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas sako, jog „verta kelti klausimą, kiek valstybinė įmonė turi turėti priklausomybės nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“.

„Tokie kontraktai pelningumui turėjo pasitarnauti, bet šalia to yra nacionalinis saugumas – turi įvertinti, su kuo tu darai kontraktą ir kaip vertini pakeitimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje: „Pati įmonė nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo, kreiptis pasitikinti“.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją nesikreipė dėl skirtingo teisininkų interpretavimo.

„Tai turėjo būti padaryta (...) Manau, kad tai netyčia buvo nepadaryta, vadovaujantis neteisingu išaiškinimu“, – pridūrė M. Skuodis.

Susitikime taip pat dalyvavęs laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad nederinti sutarties su vyriausybine komisija rekomendavo samdyti teisininkai. Be to, nesikreipta ir dėl skubos pakeisti sutartį su Baltarusijos įmone.

„Tuo metu turima informacija mums neleido padaryti tokio sprendimo. Darėme rizikų tyrimą – vertinome finansinius nuostolius ir potencialius ieškinius, klausėme teisininkų ir pagal visą kontekstą padarėme tokį sprendimą. Negalėdami gauti pajamų, nes už suteiktas paslaugas apmokama vėliau, po gruodžio 8-osios nebūtume galėję gauti už visą lapkritį pinigų ir tai galėtų būti apie 6-7 mln. eurų. Vertinome šitą riziką kaip potencialų nuostolį, dėl to buvo padarytas sutarties pakeitimas. Mes vertinome teisines ir finansines rizikas“, – aiškino E. Lazauskas. 

Jis pridūrė, kad „skirtinguose bendrovės lygiuose – tiek valdyboje, tiek su ministerija“ buvo svarstomos ir grėsmių rizikos.

„Bet nepriėmus sprendimo grėsė negauti didelės sumos pinigų. Šį interesą aiškiai užfiksavome –  nenorėjome prarasti pinigų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

E. Lazauskas sako, kad įmonę konsultavę samdyti ir bendrovės teisininkai patarė nesikreipti į vyriausybinę komisiją. Apie tai buvo informuota įmonės valdyba, kurioje dirba du Susisiekimo ministerijos atstovai.

Paklaustas, ar jie pritarė tokiam įmonės žingsniui, E. Lazauskas sakė, kad „taip“.

L. Kasčiūnas be kita ko atmetė opozicijos siūlymą kurti specialią komisiją ir toliau tirti trąšų tranzitą  per Lietuvą įvedus JAV sankcijas „Belaruskalij“: „Parlamentinės kontrolės užtenka“.

Tuo tarpu NSGK dirbantys opozicijai priklausantys parlamentarai sako, kad specialus tyrimas yra reikalingas.  

Komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas apgailestavo, kad institucijos komitetams pateikė ne visą informaciją. Tačiau, pasak jo, duomenų yra tiek, kad specialų tyrimą jau galima pradėti: „Juodų dėmių daugybė“.

Pasak demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, kai „užduodi klausimus ir gauni atsakymus į juos, kyla dar daugiau klausimų“.

Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai taps pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To o kam isvis

To o kam isvis portretas
Panašiai, Mažeikiu nafta jau senai išejo i Latvija mums liko trupiniai. Ir Baltarusijos naftos produktus 2-3mln tonnu krauna Estai o ne KN.

o kam isvis

o kam isvis portretas
ta sutarti nutraukti?????? kad latviai daugiau pelno turetu?

Geras

Geras portretas
Susisiekimo ministeris prieš tranzita:) Jie žino ka daro jie jau nebežlugdo jie riesiog žudo valstybines imones.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių