- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Marius Skuodis neabejoja, kad Seimui patvirtinus 157 mln. eurų didesnį finansavimą keliams ir jiems kitąmet skyrus beveik 900 mln. eurų, visos lėšos bus įsisavintos.
M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.
„Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi. Tos papildomos lėšos, pirmas dalykas, leis mums įgyvendinti „Via Baltica“ projektą (...) antras dalykas, mes jau turime užsitikrinę finansavimą Utenos plento daliai nuo Molėtų iki Utenos (...). Tikiuosi, parlamentas tą sumą patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Jo teigimu, teisinga papildomas lėšas skirti būtent strateginiams projektams, nes ateityje jų kaina augtų.
„Dabar yra teisingiau daryti nei ištęsti projektus, nes vėl kainos didės“, – sakė M. Skuodis.
Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai skirti papildomai 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių.
Tuo metu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatytai dar 117 mln. eurų – lėšos būtų paimtos iš šioje ES finansinėje perspektyvoje numatytos paramos.
Biudžetas, lyginant su pirmuoju variantu, yra patobulintas, tai aš taip santūriai džiaugiuosi.
Kai kuriems Seimo nariams abejojant, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija sugebės 2024 metais panaudoti visą finansavimą keliams, M. Skuodis sako, kad ir pernai, ir šiemet visos lėšos panaudojamos.
„Jeigu ankstesniais metais visą laiką būdavo tokia kritika (...), kad direkcija nepanaudoja lėšų, galiu pasakyti, kad praėjusiais metais lėšų panaudojimas buvo rekordinis, praktiškai 100 procentų ir šiandien mes jau esame panaudoję, turėdami galvoje, kad ir sąskaitos vėluoja, praktiškai visas lėšas“, – BNS teigė M. Skuodis.
Anot jo, būtų galima panaudoti ir dar daugiau lėšų gavus jų papildomai iš ES karinio mobilumo reikmėms.
„Mes esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau (...), Mes tikimės gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos karinio mobilumo lėšų, kas mums leistų atlaisvinti šaltinius (...). Antras dalykas, mes kalbame apie Europos Sąjungos investicijų spartinimą ir aš matau erdvės, kad kitais metais galbūt galėtume ir dar daugiau investuoti, gal ir rasti šaltinių tam pačiam Utenos plentui, atkarpai nuo Vilniaus iki Molėtų“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ministras BNS teigė, jog kelio Vilnius–Utena remontui kitais metais gali būti panaudotos ir kitiems projektams numatytos lėšos.
„Europos Sąjungos tam tikros lėšos, radikaliai braukant projektus mūsų kompetencijos srityje ir lėšas koncentruojant būtent tam darbui (...) Mes turime koncentruoti lėšas, kad padarytume tuos strateginius projektus, o juos padarius, lėšos atsilaisvintų kitiems darbams. Tai sudėtingi sprendimai, bet vis dėlto tas lėšas turime prioritetizuoti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis neįvardijo, kokių sričių finansavimas vardan strateginių projektų galėtų būti sumažintas: „Nenorėčiau čia detalizuoti“.
Iki šiol Lietuvos keliams skiriamos lėšos 2024 metams buvo numatytos iš trijų šaltinių – Kelių priežiūros ir plėtros programos, bankų solidarumo mokesčio bei ES fondų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu14
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...