- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui prireikė dešimties mėnesių ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį, nes valstiečių atstovai kovojo, kad joje būtų apribotas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įvežimas į Lietuvą. Tačiau GMO produktais pas mus prekiaujama senų seniausiai ir visiškai legaliai.
GMO – ant prekystalių
Tik praėjusią savaitę ši tarptautinė sutartis ratifikuota. Su Seimo "valstiečių" frakcijos atstovų inicijuota išlyga, kad Lietuva galėtų apsisaugoti nuo iš Kanados įvežamų genetiškai modifikuotų organizmų ir hormonais apdorotos jautienos.
Dokumentas mūsų parlementui ratifikuoti buvo perduotas pernai pavasarį. Tačiau ilgai politikavę parlamentarai galėjo sutrumpinti diskusijas. Lietuvos parduotuvių lentynose produktų, kurių sudėtyje yra GMO, netrūksta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia ir nuolat atnaujina šį sąrašą. Šiuo metu jame yra devynių pavadinimų augaliniai aliejai ir septyniolikos pavadinimų saldumynai. Prieš keletą metų buvo prekiaujama net 165 pavadinimų maisto prekėmis su GMO. Sąrašo ilgį lėmė tai, kad 99 produktai buvo gaminami naudojant genetiškai modifikuotus aliejus, ypač didžiuosiuose prekybos centruose: labai daug pusgaminių (kotletų, kepsnių, kepsnelių), užkandžių (keptos duonos su česnaku), saldumynų (spurgų, ragelių ir t.t.). Atsisakius šių aliejų, GMO produktų sąrašas sutrumpėjo vos ne septynis kartus.
Tiesa, GMO turinčios maisto prekės parduotuvėse sudėtos kartu su kitomis šios rūšies ant prekystalių, išskirtinis žymėjimas neprivalomas. Norint jas atskirti, būtina perskaityti produkto sudėtį ant etiketės. Tam reikia ne tik laiko, bet ir akinių, nes dėl pirkėjų patogumo prekė aprašoma mažytėmis raidėmis ir išsamiai.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, dėl genetinės modifikacijos atidžiai tikrinamas į Lietuvą importuojamas maistas. Ypač didelis dėmesys skiriamas šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų, maisto papildų siuntoms.
Seimas jaučia, kad tai tema, aktuali žmonėms, todėl daug kalba. Jie bando parodyti, kad rūpinasi visuomene.
Dėl ko laužytos ietys?
Lietuva jau seniai pati nustato, kokios kokybės prekes ir produktus galima įvežti, tačiau Seime tebegalvojama, kad kažkas turi pateikti mums tuos standartus. Politikai tiek laiko sugaišo dėl nežinojimo?
"Seimas jaučia, kad tai tema, aktuali žmonėms, todėl daug kalba, – mano politologas Ainius Lašas. – Panašiai – kaip su vaiko pinigais: iš pradžių atima, o paskui atgal duoda. GMO – jautri tema, jie bando parodyti, kad rūpinasi visuomene."
Anot jo, yra ES centrinė agentūra, kuri vertina produktų ar augalų saugumą. Paskui kiekviena Bendrijos narė gali spręsti, ar jie kelia problemų, ar ne. Jei kokia šalis atsisako kažkokio produkto, šalia esančios valstybės privalo užtikrinti, kad GMO neišplistų į ją.
"Realiai mes patys turime instrumentų, jais nustatome, kuo norime prekiauti ir kokiomis sąlygomis, – sakė A.Lašas. – Ši prekybos sutartis absoliučiai nieko nekeičia, ji nieko nereguliuoja, pripažįsta, kad Kanados standartai yra Kanados standartai, o ES standartai yra ES standartai. Mes turime visas galimybes daryti įtaką ES standartams. Kiekvienas produktas, kurio sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. GMO, turi būti pažymėtas. Jis žymimas. Būtų galima kalbėti apie maistines kultūras gyvuliams, kur GMO nežymimas."
Pigiau ir greičiau
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo prie tarptautinių organizacijų Gintaro Morkio, Seimas ratifikavo sutartį ir pagaliau šis gėdingas laikotarpis Lietuvai baigėsi. Pirmieji pasirašyti suskubo latviai. Kanada sveikino mūsų kaimynus, suintensyvino tiek politinius, tiek ir ekonominius ryšius.
Šiuo metu jau 150 mūsų šalies įmonių eksportuoja į Kanadą. 80 proc. yra smulkios ir vidutinės. 2 500 darbo vietų Lietuvoje yra tiesiogiai priklausomos nuo eksporto į raudonojo klevo lapo valstybę. Sutartis naudingesnė ES (ir Lietuvai) ar Kanadai?
"Ji panaikins importo muitus daugeliui iš Lietuvoje gaminamų ir eksportuojamų prekių bei ženkliai sumažins technines kliūtis prekybai, – tvirtino G.Morkis. – Tai leis didelėms ir mažoms bei vidutinėms Lietuvos įmonėms pigiau, paprasčiau ir greičiau eksportuoti prekes ir paslaugas į Kanados rinką, didinti eksporto apimtis. Skirtumą jau netrukus turėtų pajusti šiandien į Kanadą eksportuojantys ir dar tik galimybes vertinantys Lietuvos pramonės sektoriai, paslaugų teikėjai ir skaitmeninės produkcijos kūrėjai."
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo teigimu, ratifikuotas ES ir Kanados susitarimas Lietuvos pramonei, verslui yra ypač svarbus, siekiant mažinti priklausomybę nuo Rusijos rinkos, kurioje taikomi plataus masto suvaržymai ES prekėms ir diskriminacinės priemonės prieš lietuviškos kilmės ir iš Lietuvos gabenamą produkciją.
Seimas susitarimą ratifikavo praėjusios savaitės antradienį. Lietuva tapo 9-ąja ES valstybe, ratifikavusia šį vieną didžiausių ES laisvosios prekybos susitarimų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vos gavusi iš Seimo ratifikuotą sutartį, ją pasirašė.
"Lietuvos eksportuotojams šis susitarimas kasmet sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muitų mokesčių. Reikšmingai sumažinus reguliavimo kliūtis, lietuviškus gaminius į Kanadą eksportuoti bus lengviau, o tai ypač naudinga smulkiajam ir vidutiniam verslui", – paskelbė prezidentūra.
Produktai su GMO Lietuvoje
Augalinis aliejus "Omili" (Belgija);
Aliejus "Optima linija" (Belgija);
Aliejus "Jasmine" (Rusija);
Augalinis aliejus (Belgija);
Augalinis aliejus "Sodžiaus" (Vokietija);
Augalinis aliejus "Sodžiaus" (Belgija);
Augalinis aliejus "Virtuosso" (Estija);
Augalinis aliejus (Olandija);
Augalinis aliejus "Tėviškės" (Olandija);
Augalinis aliejus "Vilniaus kooperacijos aruodai" (Belgija);
Augalinis aliejus "Cento" (Belgija);
Augalinis aliejus "Perla" (Belgija);
Kakavinis kremas su lazdyno riešutais "Elvan";
Vafliai "Coflet" – karamelės skonio;
Vafliai "Express" – lazdyno riešutų skonio;
Saldainiai "Toffix" – vaisių skonio;
Saldainiai "Toffix" – mėtų ir mentolio skonio;
Saldainiai "Toffix" – persikų ir mangų skonio;
Saldainiai "Toffix" – braškių ir arbūzų skonio;
Saldainiai "Toffix" – melionų ir citrinų skonio;
Saldainiai "Truffle" su lazdyno riešutų kremu ir traškiais ryžiais;
Saldainiai "Truffle" su braškių skonio įdaru ir pūstais ryžiais;
Saldainiai "Truffle" su karamelės skonio įdaru;
Saldainiai "Truffle" su pūstų ryžių ir įvairių skonių įdarais;
Kakaviniai saldainiai "Prestij Napolitan";
Korėtoji saldžioji plytelė "Stock";
Korėtoji saldžioji plytelė "Safari";
Kakavinis kiaušinis "Toy Toy" su žaisliuku;
Kakavinis kiaušinis "Dino" su žaisliuku;
Kakavinis kiaušinis "Safari" su žaisliuku.
Šie Lietuvos parduotuvėse parduodami produktai pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba jų sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.
Šaltinis – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis: kita Vyriausybė turės kelti finansavimą kelių infrastruktūrai3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad kitos kadencijos Vyriausybė turės skirti didesnį dėmesį ir lėšas kelių infrastruktūrai ir pastebėjo, jog ši sritis daug metų yra nepakankamai finansuojama. Pasak ministro, kelių būklė ...
-
Gaisras Kaišiadorių rajone sutrikdė traukinių eismą
Kaišiadorių rajone trečiadienį užsidegė prie geležinkelio esančios elektros pastotės. ...
-
Vilniuje vėl atnaujinami oro balionų skrydžiai1
Anksčiau laiko pašalinus įrangos gedimą po mėnesio vėl atnaujinami skrydžiai oro balionais virš Vilniaus, trečiadienį pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. ...
-
Teisėjų padėjėjų algoms kelti planuojama papildomai skirti milijoną eurų
Finansų ministerija Lietuvos teismams numato papildomai skirti milijoną eurų, šios lėšos būtų panaudotos teisėjų padėjėjų algoms kelti. ...
-
Vyriausybė pritarė naujoms „Rail Baltica“ stotims nuo Kauno iki sienos su Latvija1
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad europinės geležinkelių vėžės „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos būtų įrengtos naujos stotys ir stotelės su inžinerine infrastruktūra. ...
-
Šiaulių bankas gerina ekonomikos prognozes1
Šiaulių bankas gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,3 proc., vidutinės metinės infliacijos – mažina iki 0,8 proc. ...
-
Vis daugiau miestų pradeda šildymo sezoną: vieni džiaugiasi, kiti kraipo galvas3
Šią savaitę kai kur šiluma perkops net 20 laipsnių temperatūrą. Nepaisydami to, nemažai miestų jau įjungė daugiabučių šildymą. Gyventojai nesutaria, ar vėl atšilus šildymas yra tikrai reikalingas. Vienų nuomone,...
-
KAM: Gynybos fondas per daugiau nei savaitę surinko 19,7 tūkst. eurų4
Praėjusį antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per šiek tiek daugiau nei savaitę – iki šio antradienio – surinko 19,7 tūkst. eur...
-
Jau šį savaitgalį – paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2024“2
Spalio 11–13 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje duris atvers tikriausiai mėgstamiausia metų paroda visiems, besidomintiems Lietuvoje pagamintų produktų naujienomis maisto ir gėrimų, lengvosios pramonės, buitinės chemijos ir kosmetikos...
-
V. Čmilytė-Nielsen mato poreikį dėl mokesčių sutarti ilgesniam laikui nei ketveri metai1
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti poreikį mokestinių pakeitimų klausimą išimti iš „politinių ciklų rėmų“ ir dėl jų susitarti ilgesniam laikotarpiui nei ketverius metus ...