- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.
Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.
– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?
– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?
– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Kokie tie siūlymai?
– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų.
Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.
– Kiek reikšmingi šie skaičiai?
– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.
– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?
– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.
– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.
– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.
– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?
– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui1
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų6
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų5
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos2
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius27
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...
-
I. Šimonytė sveikina ugniagesius gelbėtojus profesinės šventės proga3
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos ugniagesius gelbėtojus profesinės šventės – Šv. Florijono dienos – proga. ...