- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Burger King“ Indijoje tapo dar vienu greitojo maisto tinklu, kurį paveikė kylančios pagrindinių produktų kainos – dabar šio greitojo maisto tinklo mėsainiai yra be pomidorų. Praėjusį mėnesį „McDonald's“ paskelbė, kad dalyje savo restoranų iš mėsainių laikinai pašalins pomidorus, motyvuodamas kokybės problemomis ir tiekimo trūkumu. „Burger King“ Indijoje sako, kad negali dėti pomidorų, nes jų derlius nebuvo kokybiškas.
Pokalbis apie daržovių kainų kilimą su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Ar gali būti, kad dalies maisto produktų nebus ir kitose šalyse? Kokie dar produktai gali ateityje tapti prabanga dėl klimato kaitos?
– Pagrindinė priežastis yra klimato kaita, ji duoda nepastovius orus. Indijoje yra kalbama apie tai, kad nepastovūs orai, kai šilumą keičia vėsa ir atvirkščiai, sudaro sąlygas, kad įprastos augalų kultūros, kurios turėtų ateiti iš tos pačios Indijos, taip pat pomidorai, nedera taip, kaip norėtųsi, arba kaip buvo įprasta anksčiau.
– Ar gali būti, kad pomidorų bus, bet jie bus labai brangūs? Tai bus brangi daržovė tose šalyse, kur jos trūksta?
– Čia reikėtų kalbėti apie visas maistines kultūras. Pasaulyje kalorijų arba energijos, kurią gauname iš maisto, yra užauginama daug daugiau, negu žmonės suvartoja, ir dar ateities kartoms jų pilnai užteks. Tačiau netvarus vartojimas, maisto išmetimas, nešvarus oras lemia tai, kad kainos bus aukštesnės.
Pavyzdžiui, Lietuvoje aš neįsivaizduoju maisto problemos. Kainos galbūt gali būti aukštesnės, bet žmonės vis tiek galės įpirkti. Tai liečia neturtingus kraštus, kuriems tos kainos labai stipriai kandžiojasi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ekonominė logika galios turbūt ir ten, nesvarbu, kokia neturtinga bus šalis. Tie žmonės, kurie turės pinigų, jie galės daug ką sau leisti, o tie, kurie neturės – jiems kai kurios daržovės, kas dabar atrodo sunkiai suprantama, gali tapti prabanga, ar ne?
– Čia ir yra ta drama, kad turtinė nelygybė tarp išsivysčiusio pasaulio ir besivystančio pasaulio yra labai didelė. Tai lemia, kad neturtingos šalys gali kai kurių produktų skonio net nepajusti. Galima prieiti prie tokių absurdiškų situacijų, kur, pavyzdžiui, Indijoje auginami pomidorai, bet jie bus per daug brangūs ir jie bus eksportuojami į brangias šalis. Tuo tarpu pačioje Indijoje jie nebus parduodami dėl to, kad kaina yra per didelė.
– Pomidorai yra tik vienas iš pavyzdžių. Dabar mes kalbame apie Indiją ir du pačius didžiausius greitojo maisto restoranus ten. Ar yra kitų kultūrų, kurias galima sieti su klimato kaita, arba kurių stygių ir kainą taip pat galima sieti su klimato kaita? Kaip Lietuvoje mes tai pajusime?
Turtinė nelygybė tarp išsivysčiusio pasaulio ir besivystančio pasaulio yra labai didelė. Tai lemia, kad neturtingos šalys gali kai kurių produktų skonio net nepajusti.
– Sutikime, kad pomidorus Lietuvoje mes galime užsiauginti patys savo kieme net be šiltnamio, tuo tarpu tokių produktų, kaip kava, cukrus, vargu, ar galime išgauti. Na, cukrų galime išgauti, bet kavos arba kakavos – tikrai ne, nes ji yra auginama ties pusiauju. Klimato kaita, ypač El Ninjo procesas, kuris prasidėjo Ramiajame vandenyne, tai yra vandenyno šilimo procesas, lemia, kad kava ir kakava, kurią naudojame kasdien, brangsta.
Kitos kultūros taip pat patiria sutrikimus. Ramiojo vandenyno šilimas, srovių pasikeitimai Pietų Amerikos valstybėms daro įtakos žuvų sugavimams. Šylantis vanduo, mažiau deguonies, mažiau žuvų. Tos problemos, kurias mes matome per audras dėl klimato, yra daug platesnės, tai liečia ir maistą.
– Įprasta manyti, kad mėsa yra prabangos produktas, nes ji visada yra brangesnė už kai kurias daržoves. Ar dabar gali būti, kad mėsa kai kur bus labiau perkama negu daržovės?
– Sunku tikėtis, kad mėsa bus pigesnė nei daržovės dėl to, kad užauginti mėsą reikia ypač daug grūdinių kultūrų ir efektyvumo laipsnis keičiasi. Sunku tikėtis, kad taip bus. Manyčiau, kad tiesiog bendras maisto kainų kilimas galimas būtent dėl klimato kaitos ir jeigu nieko nedarysime, klimato kaita įsisiūbuos ir gadins mums gyvenimą aukštesnėmis kainomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...