- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Moters diena – puiki proga pakalbėti, ar XXI amžiuje moterims ir vyrams vienodai atlyginama už darbą. Apie tai LNK žurnalistė diskutavo su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.
„Statistika rodo, kad ne, bet kodėl moterys uždirba mažiau, nežinau. Gal jos turi namuose daugiau priedermių, todėl ne visos gali aukštas pareigas užimti“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.
„Tikriausiai nepakankamai moterys uždirba. Manau, daug lemia ir specialybė. Priklauso ir nuo viršininko“, – svarstė senjora.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Skirtumas tarp moterų ir vyrų uždarbio niekur neišnyko. Priešingai, atotrūkis netgi didėja, nors seniai kalbama apie jo mažinimą. Nejau taip viskas ir teliko kalbomis? Ką stebite jūs?
– Palyginus ilgesnį laikotarpį, tarkim, septynerių metų, visgi sakytume, kad tas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų lėtai, bet mažėja. 2020 ir 2021 metais tas skirtumas dėl pandemijos ir įvairių kitų priežasčių buvo sumažėjęs labiau, bet dabar mes vėl fiksuojame didesnį atotrūkį. Dabar jis tapo toks pat, kaip 2019-aisiais. Skaičiuojama, kad vyrų darbo pajamos yra apie 14 proc. didesnės nei moterų.
– Vidutinė moterų alga yra apie 1700 eurų neatskaičius mokesčių, o vyrų – vis dėlto 200 eurų didesnės. T. y. stiprioji lytis vidutiniškai uždirba 1900 eurų neatskaičius mokesčių. Kodėl?
Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų.
– Yra kelios priežastys, kodėl vis dar šie skirtumai išlieka. Pirma priežastis – profesijos pasirinkimas. Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų. Pastebime, kad net jei moteris dirba informacinių ir ryšių technologijų srityje, kur pajamos tikrai vienos didžiausių, ir čia skiriasi jų veikla, pavyzdžiui, dirba reklamos specialistėmis. Na, o tarp programuotojų didžiausią dalį sudaro vis dėlto vyrai. Šioje srityje dirbančių moterų yra gal tik 15 proc. Štai jums – ir atlyginimų skirtumai.
– Kalbant apie informacinių technologijų sritį, kur algos didžiausios, net ir čia vyrai gauna 40 proc. didesnes algas nei tas pačias pozicijas užimančios moterys…
– Vis dėlto dažniau darbo pajamų skirtumus nulemia iš pradžių pasirinkta profesija. Kitas momentas, stebime, kad vėliau kai kurios moterys tampa vadovėmis ir jų uždarbis padidėja. Nepaisant to, šiandien vadovaujantį darbą dirbančių moterų tėra 30 proc., o vyrų – 70 proc.
– Sveikatos priežiūros srityje dirba daugiau kaip 80 proc. moterų. Ir tie 20 proc. vyrų, dirbančių šioje srityje, vis tiek uždirba daugiau nei moterys. Ar dėl to, kad vyrų čia dirba mažiau, ar dėl to, kad jie dirba vadovaujamą darbą?
– Sakytume viena, ta pati ekonominės veikla, tačiau matome, kad didžioji dali moterų dirba slaugos specialistėmis, šeimos gydytojomis. O tuo tarpu, kai kalbame apie gydytojus specialistus, pavyzdžiui, chirugus, kardiologus ir kt., čia dirba daugiau vyrų, nes šios profesijos reikalauja ilgesnio pasirengimo, ilgiau trunkančių studijų. Moterų darbo pajamų atotrūkį lemia ir tai, kad daromos karjeros pertraukos. Mažiausią atotrūkį stebime, kai lyginame biudžetinį ir nebiudžetinį sektorius. Biudžetiniame sektoriuje tas atotrūkis siekia tik 10 proc. Nebiudžetiniame jis gerokai didesnis – 16 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...