- Tomas Kavaliauskas, Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastatų priežiūros administratoriai, siekdami paskatinti renovaciją, siūlo Vyriausybei priversti gyventojus jai kaupti fiksuotą mokestį, o valstybei įsipareigoti remti ne renovacijos rezultatą, o kompensuoti žmonėms konkrečią sumą už kvadratinį metrą.
Renovaciją gaivinanti Aplinkos ministerija nesiima esminių permainų, bet žada didinti paramą renovacijai dar 10 proc. nuo projekto vertės.
Prieš penkiolika metų Augustavo gyventojai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų pradėta renovacija, nes valstybė nustojo remti žmones. Jau tada jie ėmė kaupti pinigus namams atnaujinti. Sukaupę pakankamai, ėmėsi juos šiltinti.
Panašų kaupimo modelį siūlo Lietuvos Nacionalinė pastatų administratorių asociacija. Jie siekia, kad valstybė įpareigotų žmones kas mėnesį kaupti po 50 centų už kvadratinį metrą naudingojo ploto. Toks kaupimas būtų privalomas. Kartu valstybė įsipareigotų remti žmonių iniciatyvą, bet kompensaciją skirtų ne už projekto rezultatus, bet garantuotų konkrečią remiamą sumą už kvadratinį metrą.
„Modelis, kurį siūlome, remiasi Lenkijos ir Slovakijos patirtimi, tik Slovakijoje daugiabučių priežiūros sistema yra panaši į Lietuvos, t. y. kiekvienas namas kaupia sau lėšas. Ten didelę reikšmę turi administratoriai ir pirmininkai. Jei tai suveikė Slovakijoje, tai turėtų suveikti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.
„Geriau būtų, kaip siūlo administratoriai, mokėti paramą modernizuojant namus už kvadratinį metrą. Nes mes pamatėme Vilniuje, kai pernai savivaldybė paskelbė, kad ji savo pinigais darys projektus, tai jų kaina sukilo nuo 20 iki 80 litų. Jei mes mokėsime žmonėms ne nuo kvadrato, o nuo investicijos, tai kiekvienas norės sukelti kainą, kad gautų kuo didesnės paramos. Bet tai kyla kainos, jokios naudos iš to nebėra“, – sako Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Lenkijoje renovacijos procesas pajudėjo 1998-aisiais, kai valstybė panaikino kompensacijas už šildymą gyventojams. Slovakijoje tokių neliko nuo 2004-ųjų.
„Paskatinti renovaciją gali įstatymai, kai panaikinamos bet kokios kompensacijos, o šeimos, kurioms reikia socialinės paramos, jos gali gauti kitokiais būdais. Labai svarbu aiškinti gyventojams, kokia nauda jų laukia, kalbėti apie tai, kad yra finansinis efektas. Kai jie pajuto, kiek sutaupė, dabar niekas nenori grįžti atgal 10–15 metų, kai mokėjo daugiau“, – teigė Lenkijos Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kožuchovskis.
Tačiau Lietuvos valdžia nesirengia kaip nors keisti dabartinio „Jessica“ vadinamo renovacijos modelio. Pagal jį daugiabutis gali pretenduoti į paramą tada, jei pasiekia tam tikrą sutaupymą: jei sutaupo 20 proc., gauna 15 proc. valstybės paramos, jei sutaupoma mažiausiai 40 proc. šilumos, gyventojai gali gauti 30 proc. paramos projektui.
Tačiau naujasis aplinkos ministras siūlo dar labiau didinti valstybės paramą – iki 40 proc. nuo projekto vertės, tačiau tik tiems, kurie dar šiemet ne tik apsispręs dalyvauti renovacijoje, bet ir sutars su statybininkais imtis darbų, kitaip – sudarys rangos sutartį.
„Mes sakome, kad iki tų metų parama tokia, o vėliau bus peržiūrima pagal turimus resursus, valstybės galimybes. Negalėsiu užtikrinti, kad ji liks tokia didelė. 40 proc. yra didelė parama“, – kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pagal „Jessica“ programą iki šiol Lietuvoje atnaujinta 11 daugiabučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“11
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...