- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant dirbantiems skolininkams per penkerius metus du kartus pasiimti skolos mokėjimo atostogas po šešis mėnesius, verslas sako, kad tokia tvarka neduos laukiamo efekto.
„Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti. Toks terminas reikalingas skolininkams išbristi iš skolų“, – šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pranešė viceministras Vytautas Šilinskas.
Komitetas galutinį sprendimą dėl skolos atostogų planuoja priimti kitą savaitę
Jeigu Seimas tokiam variantui pritartų, pinigų išieškojimas iš skolininko galėtų būti sustabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius ir negalėtų viršyti bendro 12 mėnesių laiko per penkerius metus.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia naujausiam siūlymui pritarianti.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė apgailestavo, kad ministerija nusiteikusi leisti skolininkams atostogas pasiimti ne vieną kartą per penkerius metus, kaip buvo siūloma anksčiau, o dažniau.
„Kad skolininkai nepriprastų naudotis lengvatomis“, – komitete teigė verslininkų atstovė.
Konfederacija siūlė leisti skolų atostogas žmogui suteikti vienintelį kartą.
Kreditų valdymo įmonių asociacijos atstovas Arnas Marcinkus tikino, kad šešių mėnesių terminas irgi neproporcingai ilgas. Antstolis Jonas Petrikas ir lobistas Šarūnas Frolenka siūlė skolos atostogas sutrumpinti iki trijų mėnesių – tiek trunka įdarbinto žmogaus baidomasis laikotarpis.
„Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę“, – siūlė Š. Frolenka.
„Tris mėnesius neišskaitoma, kitiems trims mėnesiams taikomas pusės išskaitų, kurios dabar nustatytos, mokėjimas. Ir išskaitos sumažėtų, ir kreditoriai gautų pakankamai lėšų, kad būtų padengiamas įsiskolinimas, o ne jis didėtų“, – teigė J. Petrikas.
Š. Frolenka pasigedo termino, per kiek laiko nuo įsidarbinimo skolininkas turi susisiekti su antstoliu dėl skolos atostogų.
„Jeigu žmogus sugalvos prašymą antstoliui pateikti trečią, penktą ar šeštą darbo mėnesį, kaip antstolis galės pritaikyti skolos atostogas – sustabdyti tai, kas anksčiau nebuvo sustabdyta? Tam, kad prašymas suvaikščiotų, jį reikia pateikti per pirmąjį mėnesį“, – svarstė jis.
Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę
Š. Frolenka, be kita ko, pabrėžė, kad per skolos atostogas dalies žmonių skolos nebus dengiamos, jos ir palūkanos toliau kaupsis: „Tai reiškia, kad tam tikrai žmonių grupei tas 12 mėnesių terminas duos ne vertę, o kuprą“.
A. Marcinkus įspėjo, kad skolininkai, žinodami, kad išskaitos iš darbo užmokesčio, kuris neviršys minimalios mėnesio algos (MMA), yra ribojamos, specialiai tarsis su darbdaviais, kad jiems oficiali alga siektų MMA, o kita dalis būtų mokama grynaisiais.
„Kurk Lietuvai" projektų vadovo Roko Kešio teigimu, remiantis Duomenų agentūros informacija, per metus išieškoma tik apie 4-5 proc. bendros skolos sumos, o skolos kasmet auga – pernai padidėjo 10 kartų labiau nei išieškojimai.
„Nuo 2012 metų skolos išieškojimas sumažėjo du kartus“, – teigė jis.
Pataisos turėtų skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką
Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį su verslo ir valdžios institucijų atstovais svarstė ministerijos parengtas Civilinio proceso kodekso pataisas, keičiančias skolų išieškojimo taisykles ir skatinsiančias skolininkus įsilieti į darbo rinką.
Pakeitimai numato, kad skolininkas pats turėtų kreiptis į antstolį dėl skolų sustabdymo. Šešių mėnesių terminas prasidėtų iškart nuo jo darbo pradžios, būtų nepertraukiamas ir nepriklausytų nuo jo prašymo pateikimo antstoliui ar darbdavio pasikeitimo.
Jeigu darbą susiradęs skolininkas per pirmus šešis mėnesius nepateiktų prašymo antstoliui sustabdyti skolų išieškojimą, reikštų, kad jis skolos atostogomis nepasinaudojo. Ministerijos teigimu, tokiu atveju skolininkas vis dar turėtų teisę jomis pasinaudoti du kartus per penkerius metus, jei vėl išskristų iš darbo rinkos ir būtų bedarbiu bent šešis mėnesius.
Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi pradirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius. Kai pasiėmęs skolos atostogas darbuotojas keistų darbovietę ar netektų darbo, jam likusius mėnesius skolų atidėjimas nenutrūktų.
Pasak V. Šilinsko, skolų atostogas būtų galima pasiimti nuo 2024 metų gruodžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau1
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...
-
Ekonomistai: šalies ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, ji augs ir toliau
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo. ...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.2
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...
-
Lietuvos BVP per ketvirtį augo 0,8 proc., per metus 2,9 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį. ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių bent už 130 mln. eurų
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus, bet dalis jų toliau didina paslaugų įkainius16
Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai. ...
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos2
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...