- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.
Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas,
„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais.
„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio.
Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.
„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.
Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.
„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.
Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori.
Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.
Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.
Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.
2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.2
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...