Kovą su alkoholiu ir tabaku, kaip ir kovą su nusikalstamumu, galima pavadinti kova be galutinės pergalės. Tačiau, kaip sakė cariniai eserai, be kovos nebus ir pergalės. O naujoji valdžia užsimojo kovoti pakankamai aktyviai. Vienos pagrindinių priemonių būtų tos, kurios kirstų per alkoholio ir tabako vartotojų kišenes.
„Pinigų karta“ aiškinosi, kiek tos priemonės bus efektyvios, kokios jos, kaip jos bus taikomos, kiek jas papildys socialinė propaganda ir kiek jos turės įtakos kontrabandinių prekių vartojimui.
Vartojimas – didžiulis
Akcizas alkoholiui ir tabakui nuo 2008 m. nuolatos didėja. Šių produktų kainos kyla nenumaldomu greičiu.
Vartotojų lyg ir nemažėja, o gali atrodyti, kad ir daugėja. Maisto prekių parduotuvė, kavinė ar kita prekyvietė neįsivaizduojama be gėrimo su laipsniais. O dūmas užtraukiamas bet kur – geriant, valgant, dirbant. Pasaulio sveikatos organizacijos atliktų tyrimų duomenimis, Europos gyventojai yra didžiausi rūkaliai ir alkoholinių gėrimų vartotojai pasaulyje.
„Vis labiau visuomenė yra įpratinama, kad tai yra prekės, kurios reikėtų nevartoti tiek daug. Nes jeigu vartoji, turi prisiimti atsakomybę, kad tu dengsi tų prekių sukeliamas sąnaudas, nes tos prekės neša milžinišką nuostolį. Tai nuostolingos prekės – tiek alkoholis, tiek tabakas“, – tvirtina sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Visuomenė yra pratinama, bet ji dar nepripranta. Kol kas vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio absoliutaus alkoholio litrų daugėja. Jeigu matuotume alaus buteliais, tai vienas Lietuvos gyventojas nuo 15 metų 2011 metais išgėrė 564 alaus butelius.
Legaliai nupirktų cigarečių kiekiai taip pat dideli. 2012 m. vienam šalies gyventojui teko apie 1,1 tūkst. cigarečių, o jeigu pridėtume neapmokestintų tabako gaminių rinką, tai praeitais metais vienas gyventojas įsigijo apie 1,5 tūkst. vienetų.
Didesnės cigarečių bei alkoholio kainos galėtų padėti pažaboti šią tendenciją. Patikrinta, kad akcizai – geriausia priemonė. 2008-aisiais jie dvigubėjo, o 2010-aisiais dar pakilo. Nestabilus kainų didinimas neparankus nei pardavėjams, nei vartotojams. Norint išvengti kainų dvigubėjimo ir pripratinti pirkėjus prie nuolatinio kainų kilimo, siūloma akcizą tabakui ir alkoholiui kelti kiekvienais metais.
„Nuosekliai keliant akcizus, palaipsniui kyla ir kaina. Tačiau jeigu akcizas keliamas dėl objektyvių priežasčių kaip, pavyzdžiui, 2009 m., kai mums reikėjo įgyvendinti įsipareigojimus ES ir akcizas padidėjo labai smarkiai – netgi du kartus, kainos kyla irgi drastiškai. Kaip žinome, tabako gaminių kainoje didžiausią dalį sudaro mokesčiai“, – sako „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla.
„Dabar akcizas turbūt nebėra toks didelis veiksnys. Alaus pardavimams, pavyzdžiui, didesnės įtakos turi stipraus alaus „bambalių“ uždraudimas. Dėl jo alaus pardavimai šiemet smarkiai sumažėjo. Dar pabranginus alų, tai būtų nesąžininga jo atžvilgiu, ypač lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais“, – įsitikinęs Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Kenčia šalies ekonomika
Valstybės užmojis nuolatos branginti tiek cigaretes, tiek alkoholinius gėrimus suprantamas. Jeigu mes vidutiniškai per dieną išgeriame po du butelius alaus ir surūkome po keturias cigaretes, tai iki priklausomybės – trumpas kelias. Nuo to kenčia ir Lietuvos ekonomika, – ne tik mūsų piniginės.
„Pirma, jis sumažina darbingų dienų skaičių – tai yra ekonominis nuostolis. Jeigu turi darbuotoją, kuris iš vakaro išgėrė ir iš ryto atėjo į darbą, jau blogai, jo darbingumas yra mažesnis. Jei turi nuolat rūkymo pertraukas darantį darbuotoją, tai kaip su darbo efektyvu? Jis – mažesnis“, – sako V. P. Andriukaitis.
Nuo 16 metų rūkantis ir prieš mėnesį metęs žalingą įprotį Karolis Vaitkevičius skaičiuoja, kad jau sutaupė 350 Lt, kuriuos išleidžia naudingiau. Per metus jis sutaupys apie 3 tūkst. Lt.
„Vieną rytą tiesiog atsikėliau ir apsigraibiau, kad palikau darbe piniginę. Norėjau rūkyti, bet neturėjau ką. Ėjau, išsikračiau taupyklę ir paaiškėjo, kad man iki cigarečių pakelio trūksta 20 ct. Na, ir pradėjau ieškoti tų 20 ct ir pats save už rankos pagavau ir galvoju, ar tikrai 20 ct yra tai, kas mane valdo“, – momentą, kai apsisprendė mesti rūkyti, prisimena „Info TV“ žurnalistas K. Vaitkevičius.
Jau dabar pigiausias cigarečių pakelis nuo 2007 metų yra pabrangęs tris kartus. Rūkančiųjų skaičius sumažėjo beveik per pusę, bet pastaruoju metu ir vėl pradėjo kilti. Tai reiškia, kad šalies gyventojams kaina kol kas nėra atgrasi.
Žinome, kad ir alkoholio kiekiai didėja. Pažvelgę į valstybės biudžeto sudėtį, matome, kad iš alkoholio ir tabako akcizų surenkamos lėšos nuolatos didėja, nesvarbu, ar kaina kyla, ar ne. 2012 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas į valstybės biudžetą už cigaretes sumokėjo apie 216 Lt, o už alkoholį – 264 Lt.
Tie, kurie prie alaus bokalo užtraukia dūmą, galiausiai per metus vidutiniškai sumoka apie 500 Lt.
Skaičiai visos tiesos neparodo
Gamintojai ir prekiautojai teigia, kad skaičiai tiesos neparodo, nes dėl akcizų kėlimo didėja šešėlinė rinka, kur gyventojai išleidžia savo lėšas. Didėja ir rizikingų produktų vartojimas.
„Stebimi du reiškiniai. Vienas – vartotojai, drastiškai kylant kainoms, perka pigesnes cigaretes. Kita tendencija – dalis vartotojų nueina į šešėlinę rinką ir perka nelegaliai įvežtus ir nelegaliai parduodamus Lietuvoje tabako gaminius. Jeigu trečdalis tabako gaminių parduodama nelegaliai, tai visi tabako gamintojai ir importuotojai tos rinkos neturi. Mes konkuruojame su šešėliniu verslu“, – teigia G. Dirgėla.
Nelegalios cigaretės į Lietuvą šiuo metu keliauja iš Baltarusijos, o alkoholio kontrabanda nėra tokia ryški, nes yra įvežamos tik sudėtinės dalys gamybai. Iš tiesų, akcizų kilimas yra viena iš pagrindinių kontrabandos priežasčių, bet ne vienintelė.
„Iš tiesų suaktyvėjimui kontrabandos srityje tikrai turi įtakos akcizų kilimo tendencija, tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Nebandant nei girtis, nei girti kolegų darbo, tam tikri bendradarbiavimo raktai, sprendimai, įdirbis davė savo – sulaikytos stambios grupuotės“, – sako Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Jeigu pažvelgtume į sulaikytos kontrabandos mastą, matyti, kad nelegaliai įvežamų cigarečių kiekiai yra dideli, bet kontrabanda Lietuvoje buvo nuolatos.
Cigarečių sulaikymai |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
Kiekis |
65 mln. vnt. |
120 mln. vnt. |
211 mln. vnt. |
112 mln. vnt. +70 t tabako |
168 mln. vnt. |
Vertė |
16 mln. Lt |
36 mln. Lt |
69 mln. Lt |
64 mln. Lt |
59 mln. Lt |
Alkoholio kontrabanda daug menkesnė.
Alkoholinių gaminių sulaikymai (litrais) |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
Kiekis |
7 tūkst. |
75 tūkst. |
20 tūkst. |
664 |
340 |
Vertė |
126 tūkst. Lt |
3 mln. Lt |
855 tūkst. Lt |
7 tūkst. Lt |
8 tūkst. Lt |
Jeigu palygintume šiuos skaičius ir mokesčius, įplaukiančius į valstybės biudžetą už akcizą, – pamatytume, kad nors kontrabandos mastai yra dideli, mokesčių kiekis didėja.
Deklaruotos cigaretės |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
Metų akcizų suma, tūkst. Lt |
383 338 |
681 838 |
676 422 |
553 721 |
643 369 |
652 599 |
Alkoholiniai gaminiai |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
Metų akcizų suma, tūkst. Lt |
879 282 |
928 864 |
782 159 |
756 580 |
792 868 |
796 395 |
Kategoriškai tvirtinti, kad kontrabanda auga tik dėl akcizų kėlimo, – negalima.
Prevencijai skirtų lėšų nepakanka
Nuolatos linksniuojamas akcizas nėra vienintelė rūkymo ir alkoholio prevencija. Nors į valstybės biudžetą už šiuos žalingus įpročius įplaukia nemažai lėšų, kontrolę privalu vykdyti dėl sveikos Lietuvos ekonomikos. Tabako reklamos draudimas ir alkoholio reklamos ribojimas kol kas jokių konkrečių rezultatų nedavė.
„Šiuo metu yra tokia problema – lėšų stygius. Nėra tų pinigų tiek, kiek valstybė galėtų skirti prevencijai, socialinei reklamai. Taip, ji yra brangi, bet jeigu norime socialinės reklamos poveikio, tai valstybė turėtų išleisti ne ką mažiau nei alkoholio pramonė“, – tvirtina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Šiais metais prevencijos programai skirta apie 11 mln. Lt, bet to nepakanka. Norint sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį 7 litrais vienam žmogui, kaip to reikalauja Europos Sąjunga, reikėtų investuoti apie 120 mln. Lt. Priemonių taikymas yra nekompleksinis, nekoordinuotas ir neįtraukia didžiosios visuomenės dalies.
„Reikia taikyti mažiausiai 12–16 priemonių, norint kompleksiškai daryti įtaką šiam procesui. Priemonės – laipsniškas akcizo kėlimas, prekybos taškų mažinimas, [prekybos] laiko ribojimas, viešųjų zonų, kuriose negalima rūkyti ir gerti, įvedimas. Toliau – alkoholio reklamos mažinimas arba ateityje išvis jos draudimas, tabako reklamos draudimas išlieka. Taip pat turėtų būti sunkiau nusipirkti tabako ir alkoholio paaugliams“, – sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis.
Sudėtinga kalbėti apie vartojimo kultūrą?
Alkoholio gamintojai teigia, esą reikia keisti ir alkoholio vartojimo kultūrą, nes šiuo metu lietuviai tokios neturi. Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento, alkoholis yra įsišaknijęs į istoriją, bet norint jį vartoti tinkamai, reikalinga edukacija.
„Kalbėti apie alkoholio vartojimo kultūrą Lietuvoje yra labai sudėtinga, nes iš tiesų, kaip reta, Lietuvoje yra griežta cenzūra šiuo klausimu. Ir jei kalbi apie saikingą, atsakingą vartojimą, reiškia, ragini vartoti – taip vienareikšmiai tokį kalbėjimą traktuoja cenzoriai“, – teigia S. Galadauskas.
Kitaip nei cigarečių, alkoholio vartojimo politika yra kita. Rūkaliai skatinami mesti cigaretes ir lėšas išleisti turiningiau, o štai alkoholio vartojimo neįmanoma visiškai naikinti.
„Žmonėms nereikia visiškai nustoti gerti, kad pamatytume efektą. Užtenka sumažinti kiekį. Iš savo profesinės veiklos žinau, kad yra vienetai žmonių, kurie yra skaičiavę, kiek jie išgeria. Dauguma nežino. Net gydytojų paklausus, jie visi pasako, kad geria nedaug. Bet kai paklausi, ar kada nors skaičiavot, kiek išgeriat vieno gėrimo metu to absoliutaus alkoholio, nė vienas nežino“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Taigi tabako ir alkoholio kainos nuolatos didėja. Per pastaruosius metus kainų kilimas buvo nestabilus. Lietuvos valdžia ragina akcizą kelti kasmet, tam pritaria ir gamintojai. Tuo metu kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus į valstybės biudžetą už tabaką ir alkoholį sumoka pusę tūkstančio litų – ši suma nuolatos didėja, nes geriančiųjų ir rūkančiųjų skaičius vis dar yra didelis.
Gamintojai teigia, kad per pusę sumažėjęs rūkančiųjų skaičius parodo, kad vis daugiau žmonių renkasi kontrabandines prekes, bet akcizas yra tik viena iš priežasčių. Kol kas kainų kėlimas didelių lūkesčių nepateisino, o išleidžiamos lėšos prevencijai turėtų būti dešimt kartų didesnės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?22
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...