- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.
„Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės prerogatyvą nusistatyti savo dydžius“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Monika Navickienė.
Pasak jos, direktyvoje, be kita ko, svarbus kovos su skurdu aspektas.
„Kas yra svarbu, kalbant apie pačią minimalaus atlyginimo direktyvą, tai užtikrinti darbo finansinį patrauklumą ir kovoti su skurdu. Kova su skurdu yra svarbus aspektas, kuris tikrai skatina palaikyti minimalių pajamų apsaugą“, – sakė ministrė.
„Palaikome direktyvą ir tikiuosi, kad signalas, jog Europos Sąjunga gali susitarti dėl minimalių pajamų apsaugos, įvyks ir sprendimai bus priimti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė taip pat patikino, kad direktyva nustatomi tik kriterijai.
„Bendro (MMA – BNS) dydžio, vienodo ir Liuksemburgui, ir Lietuvai tikrai mes nesiruošiame nustatyti ir tai būtų utopija“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Anot jos, vienas kriterijų, nustatant minimalų darbo užmokestį, yra jo perkamoji galia, taip pat – skurdo lygis.
„Svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką, koks galėtų būti tas deramas atlyginimas, tai čia iš tikrųjų mes įrašome prie kriterijų, jog galėtumėme naudoti įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes, tai yra 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos, arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio – toks galėtų būti minimalaus atlyginimo dydis“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Šią savaitę Europos Parlamentas turėtų patvirtinti mandatą dėl derybų su ES Taryba dėl minimalios algos direktyvos. Lapkričio 11 dieną EP poziciją jau patvirtino Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, pranešė EP biuras Lietuvoje.
Pasak V. Blinkevičiūtės, ji tikisi, kad dauguma parlamentarų palaikys derybų pradžią.
„Kuomet nustatysime direktyvos kriterijus, pasikeitus politinei valdžiai bet kurioje valstybėje, tame tarpe ir Lietuvoje, niekas negalės kaip nors kitaip imtis vertinti minimalios algos nustatymo, nes galios direktyva, perkelta į mūsų teisę“, – sakė europarlamentarė.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad svarbu nepamiršti ir konteksto, kitų veiksnių, darančių didelę įtaką atlyginimams: makroekonominės politikos, darbo našumo, kvalifikacijos kėlimo.
„Sakyčiau, mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti vidutinio atlyginimo didinimas, darbuotojų kvalifikacijos auginimas ir mokymasis visą gyvenimą ir kuo daugiau uždirbančių žmonių, galinčių išlaikyti savo šeimas, nei kalbėti apie vien tiktai minimalios algos reikalus kaip išsigelbėjimą“, – sakė P. Auštrevičius.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė ir direktyvos dėmesį kolektyvinėms deryboms.
„Lietuva, deja, yra vienoje iš paskutiniųjų vietų Europos Sąjungoje pagal aprėptį kolektyvinių derybų. Skirtingais vertinimais, šio rodiklio lygis Lietuvoje siekia 7-15 proc., tai yra tiktai tiek yra asocijuotų darbuotojų, kur kolektyvinių derybų metų galima nustatyti darbo užmokestį, tame tarpe ir minimalų darbo užmokestį būtų galima nustatyti“.
„Mes įtvirtintame nuostatą šitoje direktyvoje, kad ta aprėptis kolektyvinių derybų turėtų būti ne mažesnė, kaip 80 proc.“, – kalbėjo socialdemokratų politikė.
Komentuodama, ar yra svarstymų Europoje išvis neapmokestinti MMA, ocialinės apsaugos ir darbo ministrė sakė, kad apie tai direktyvoje nekalbama, o Lietuvai tai kainuotų brangiai.
„Jeigu paskaičiuoji, tiesiog taip ramiai, kiek tai kainuotų, tai apie 600 mln. eurų ir šiai dienai valstybei būtų per brangus toks sprendimas“, – sakė M. Navickienė.
Europos Komisija (EK) pernai spalį pateikė siūlymą suvienodinti MMA nustatymo kriterijus bendrijos narėms.
Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu7
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...