Jau ketverius metus į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei emigruoja. Taigi susigrąžinome apie 25 tūkst. tautiečių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) taip pat nuolat gerina verslo sąlygas, kad Lietuvos ir užsienio įmonės norėtų kurtis regionuose.

„Labai svarbu, kad tai, kas Lietuvoje geriausia, atitenka ne tik Vilniui. Vien į Lietuvą pritrauktų tarptautinių įmonių mokami atlyginimai yra 1,5 karto didesni. Auganti konkurencija dėl darbuotojų didina žmonių atlyginimus daugelyje bendrovių, gerina darbo sąlygas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Naujos darbo vietos

Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą laimės indeksą per pastaruosius ketverius metus Lietuva iš 41 vietos pakilo į devynioliktą vietą. Lietuvos jaunimas yra apskritai laimingiausias pasaulyje. Žmonių atlyginimai, atmetus kainų augimą, Lietuvoje augo sparčiausiai Europoje – net apie 15 proc.

Per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą pavyko pritraukti net apie 200 užsienio ir Lietuvos investuotojų projektų, pagal kuriuos mūsų šalyje bus sukurta apie 20 tūkst. darbo vietų.

Naujausia gamykla rugsėjį duris atvėrė Kėdainiuose – čia bus gaminami dviračiai. Nyderlandų kompanija „Pon.Bike“ Kėdainiuose įdarbins ne mažiau kaip 600 žmonių. Taip pat rugsėjį baldų gamintoja VMG Klaipėdos rajone atidarė didžiausią Baltijos šalyse Pramonės inovacijų parką, kuriame dirbs apie 250 žmonių.

Per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą pavyko pritraukti net apie 200 užsienio ir Lietuvos investuotojų projektų, pagal kuriuos mūsų šalyje bus sukurta apie 20 tūkst. darbo vietų.

 

Kad tokios investicijos labai pakeičia regionų gyvenimą, atskleidžia ir Molėtų pavyzdys. Juose prieš pusantrų metų atsidarė „Teltonikos“ grupės gamykla. To užteko, kad miestas atsigautų, pradėtų brangti nekilnojamasis turtas.

Parama verslams vystyti

EIMIN verslams vystyti ir atnaujinti Vidurio Lietuvos regione jau yra skyrusi apie 900 mln. eurų – tai dvigubai didesnė suma nei 2014–2020 m. Dabar įmonės per įvairias finansines priemones pradeda gauti lėšų investicijoms, todėl daugelio darbų rezultatai per ateinančius metus bus matomi geriau. Pavyzdžiui, pramoniniuose Jonavos, Mažeikių ir Akmenės rajonuose finansuojami 29 įmonių vystymo projektai, kuriems skirta net 171 mln. eurų.

Pasak ministrės, investicijų pritraukimas priklauso ir nuo laisvų žemės sklypų, gatvių tinklo ir kitos infrastruktūros, kadangi gamyklas statantys verslininkai renkasi tas vietas, kuriose tai padaryti būtų patogiausia.

„Per ketverius darbo metus pramoninėms zonoms vystyti 21 savivaldybėje esame skyrę 76 mln. eurų. Daugiausia lėšų gavo miestai, turintys savo pramonės parkus ar laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Lankydamasi Šiauliuose, Plungėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose, ne kartą savo akimis įsitikinau, kaip gatvės išasfaltavimas ar geležinkelio atšakos nutiesimas paskatina verslą greta statyti ar plėsti gamyklas“, – teigė A. Armonaitė.

Išdrįsti pradėti savo verslą taip pat skatiname ir vyresnio amžiaus žmones. Jie ir kiti savo verslus kurti norintys žmonės kviečiami į miestuose veikiančius „Spiečių“ centrus.

 

Matydami tokias sėkmės istorijas, vis daugiau miestų siekia turėti savo pramonės parkus. Neseniai sukurtos sąlygos tokiam pramonės parkui atsirasti Utenoje. To paties siekia Telšiai, Raseiniai. Visaginas nori turėti savo LEZ. Kauno rajone esančios LEZ teritorija pernai padidinta du kartus.

Motyvacija jaunimui

EIMIN jau ne pirmus metus skiria lėšų būsimiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams rengti.

„Tai darome iš dalies finansuodami inžinerijos ir technologijų specialybių studijas Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Utenos ir Alytaus aukštosiose mokyklose. Šiuo metu jaunuoliams esame paskyrę daugiau kaip 1 tūkst. stipendijų. Studentai kas mėnesį gauna po 200 eurų, o baigę mokslus greitai susiranda darbą vietinėse įmonėse“, – sakė ministrė.

EIMIN kasmet plečia ir vaikų verslumo ugdymą šalies mokyklose, kad vaikai nuo mažens kurtų savo verslus ir mokytųsi užsidirbti. Lietuva yra pirma pasaulyje šalis, kuri skaitmeninio verslumo moko 5–8 klasių vaikus.

Išdrįsti pradėti savo verslą taip pat skatiname ir vyresnio amžiaus žmones. Jie ir kiti savo verslus kurti norintys žmonės kviečiami į miestuose veikiančius „Spiečių“ centrus. Čia nauji verslininkai konsultuojami, kaip vystyti savo veiklą, gauti finansinę paramą, semiasi patirties iš kitų smulkiųjų verslininkų.