„Manau, kad mus šiandien reikia instrumentų ES lygiu ir nelaukti 2028 metų, kai bus kita daugiametė finansinė perspektyva, nes tuomet gali būti per vėlu įtraukti gynybos ir saugumo klausimus“, – pirmadienį Briuselyje prieš neformalų ES susitikimą žurnalistams sakė G. Nausėda.

Anot prezidento, Bendrija turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.

Bendro skolinimosi Lietuva siekia, norėdama sparčiau finansuoti gynybą. Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.

„(Šios – BNS) ir kitos priemonės gali būti naudingos rasti būtinus sprendimus ne rytoj, o šiandien“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda ragino Bendrijos lyderius pažvelgti, kaip buvo priimami sprendimai kovojant su koronaviruso pandemija ir jos padariniais.

„Mums reikia tokių sprendimų priėmimo mechanizmo šiandien“, – teigė šalies vadovas.

Bendrijos lyderiai susitinka darbą pradėjus į Baltuosius rūmus sugrįžusiam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Jam sakant, kad NATO valstybės turėtų skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad tai būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.

„Mums reikia Jungtinių Valstijų mūsų pusėje, nesivaizduoju, kaip galime atgrasyti Rusijos agresiją be JAV“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot G. Nausėdos, ES taip pat reikia pereiti prie „pozityvios ekonominės darbotvarkės“ kalbant su JAV.

„Mes galime pirkti daugiau suskystintų dujų, kaip mano šalis daro. (...) Kitas galimas bendradarbiavimas – amerikietiškos ginkluotės įsigijimas“, – vardijo šalies vadovas.

„Tai būtų tai, kas sukuria konstruktyvią, o ne destruktyvią ekonominę darbotvarkę“, – teigė jis.

Lietuva yra didžiausia JAV ginklų pirkėja tarp Baltijos šalių, įsigijimai iš JAV vidutinės trukmės laikotarpiu vertinami 1,3 mlrd. dolerių, jie sudaro beveik 20 proc. visų šalies įsigijimų.

Lietuva iš amerikiečių perka prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, šarvuotųjų visureigių JLTV, sraigtasparnių „Black Hawk“, raketinių artilerijos sistemų „Himars“, AMRAAM raketų, skirtų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS, dronų „Switchblade“ ir kitos ginkluotės.