Nevyriausybininkų teigimu, dėl sudėtingos įdarbinimo procedūros neteisėtai į Lietuvą atvykę asmenys neretai patys nežinodami dirba nelegaliai. Neteisėtiems migrantams neužtenka iš Migracijos departamento gauti pažymėjimo, patvirtinančio teisę dirbti, juos įdarbinti pasiryžęs darbdavys taip pat turi gauti ir Užimtumo tarnybos leidimą. Tuo metutiek Migracijos departamentas, tiek Užimtumo tarnyba tikina, kad patys neteisėti migrantai susidomėjimo darbintis legaliai nerodo, nes jų tikslas – kitos Europos Sąjungos šalys.

Neteisėti migrantai gali būti įdarbinti tik tuo atveju, jei į vietą nepretenduoja Lietuvos pilietis

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad įsidarbinti norintiems neteisėtiems migrantams neužtenka iš Migracijos departamento gauti užsieniečių registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jų teisę darbintis. Ji akcentuoja, kad, neteisėtam migrantui suradus norimą darbo vietą, į Užimtumo tarnybą dėl leidimo asmenį įdarbinti turi kreiptis naujasis darbdavys.

„Praėjus 12 mėnesių asmens užregistravimo mūsų informacinėje sistemoje MIGRIS, jis automatiškai įgyja teisę dirbti. Prašymą gavęs Migracijos departamentas išduoda užsieniečių registracijos pažymėjimą, kortelę, ant kurios įrašyta patvirtinta jų teisė dirbti. Tačiau kad galėtų dirbti, tokie asmenys dar turi gauti Užimtumo tarnybos leidimą“, – Eltai sakė E. Gudzinskaitė.

Jos teigimu, tokių neteisėtų migrantų prašymų iki šiol Migracijos departamentas yra gavęs 140, iš jų patenkintas – 21.

Pastebime, kad dalis asmenų pateikia prašymus ir netrukus pasišalina iš Lietuvos.

E. Gudzinskaitė informuoja, kad Užimtumo tarnyba, prieš suteikdama užsieniečiui leidimą dirbti, turi įvertinti darbo rinkos poreikį.

„Tai reiškia, jeigu nėra Lietuvos nuolatinio gyventojo ir Lietuvos piliečio, kuris gali užimti norimą darbo vietą, tada leidžiama įdarbinti užsienietį“, – paaiškino ji.

Visgi, pasak Migracijos departamento direktorės, darbo paieškos aktualios tik labai mažam Lietuvoje šiuo metu esančių neteisėtų migrantų skaičiui. E. Gudzinskaitė akcentuoja, kad daugumos į Lietuvą neteisėtai atvykusių migrantų tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis.

„Pastebime, kad dalis asmenų pateikia prašymus ir netrukus pasišalina iš Lietuvos. Susiklosčius tokiai situacijai, nutraukiame prašymų nagrinėjimą, nes su asmeniunebeįmanoma susisiekti, o tokių atvejų yra nemažai“, – paaiškino Migracijos departamento direktorė.

„Mūsų specialistai vertino, kad tik apie 5 proc. neteisėtų migrantų galėtų susidomėti šia galimybe. Deja, šiuo metu susidomėjusių yra mažiau“, – taip pat pažymėjo ji.

Užimtumo tarnyba kol kas nėra išdavusi leidimų įdarbinti neteisėtus migrantus

Savo ruožtu Užimtumo tarnyba teigia kol kas neturinti informacijos apie išduotus leidimus neteisėtų migrantų įdarbinimui.

„Tokie užsieniečiai, norėdami įsidarbinti pagal darbo sutartį, privalo gauti leidimą dirbti, kaip ir kiti trečiųjų šalių užsieniečiai, kurie nėra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidimas šiems užsieniečiams dirbti galės būti išduotas laikotarpiui iki jiems išduoto užsieniečio registracijos pažymėjimo, suteikiančio teisę dirbti, galiojimo pabaigos. Kol kas duomenų apie tokių leidimų išdavimą neturime“, – atsakyme Eltai akcentuoja Užimtumo tarnyba.

Tarnybos atstovė Inga Vegytė pažymi, kad kol kas leidimų nėra išduota greičiausiai dėl to, jog dauguma migrantų nėra susidomėję legalaus įdarbinimo galimybe.

„Buvo ir anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusių žinučių, kad jie dažniausiai renkasi nelegalaus darbo kelią. Gal tai lemia neišsilavinimas šioje srityje, ir jie nežino, kur eiti ar kreiptis“, – Eltai teigė I. Vegytė.

„Kol kas jokio suaktyvėjimo nepastebima, negirdėjome jokių atvejų, kad darbdavys kreiptųsi“, – pridūrė ji.

Užimtumo tarnybos atstovė taip pat svarsto, kad neteisėti migrantai įsidarbinimo galimybe Lietuvoje nėra suinteresuoti dėl to, kad jų tikslas – kitos Europos šalys.

Darbdaviai motyvacijos oficialiai įdarbinti neteisėtus migrantus – neturi

Savo ruožtu savanorių organizacijos „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus teigia, kad neteisėti migrantai dėl sudėtingos įsidarbinimo sistemos, poreikio leidimą dirbti gauti ne tik iš Migracijos departamento, bet ir iš Užimtumo tarnybos, neretai nelegaliai dirba patys to nesuprasdami.

Tokie užsieniečiai, norėdami įsidarbinti pagal darbo sutartį, privalo gauti leidimą dirbti.

„Leidimą iš Migracijos departamento gavę žmonės galimai ieško darbo ir pradeda dirbti, bet tada jie akivaizdžiai nesupranta sistemos ir dirba nelegaliai, jei jie neturi leidimų iš Užimtumo tarnybos. (...) Nes mes tikrai girdime apie atvejus, kad žmonės jau dirba“, – Eltai teigė M. Šulskus.

„Sistema yra tokia komplikuota, kad netgi mums, lietuviams, teisininkams ir socialiniams darbuotojams, sunku suprasti“, – pridūrė jis.

Nevyriausybinės organizacijos atstovas atkreipia dėmesį, kad ir patys darbdaviai nėra suinteresuoti oficialiai įdarbinti nelegalius migrantus. Pasak jo, norinčiam neteisėtą migrantą oficialiai įdarbinti darbdaviui už darbo leidimą reikia sumokėti apie pusantro šimto eurų, o jį įdarbinti reikia bent šešiems mėnesiams.

„Lietuvos piliečiams yra suteikiama pirmenybė dirbti, tada reikia dar mokėti už darbo leidimą apie pusantro šimto eurų, lyg ir darbdavys turėtų sumokėti, bet jo motyvacija, matyt, yra žema. Dar yra taisyklė darbdaviui įdarbinti bent šešiems mėnesiams, ko darbdaviai nesiryžta daryti. Kliūčių yra labai daug, tad natūralu, kad žmonės bėga iš Lietuvos. Ir tada Lauryno Kasčiūno, VRM transliuojama žinutė, jog čia įrodymas, kad jie niekada ir nenorėjo pasilikti Lietuvoje. Bet nutylima, kad pasilikti jiems yra labai sunku“, – akcentavo savanorių organizacijos atstovas.

M. Šulskaus teigimu, tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai žmonės turi teisę dirbti, tačia, kad realiai tai galėtų daryti, tam dar reikia gauti papildomą leidimą.