- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taip, kaip savanoriškai lietuviai remia Ukrainos gynybą, taip norima lietuvius įtraukti ir į savo šalies gynybos finansavimą. Seime registruota Labdaros ir paramos įstatymo pataisa, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą.
Plačiau apie tai pakomentavo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
– Gal jau pats spėjote kažkiek paaukoti?
– Aukoju Ukrainai, bet Labdaros ir paramos įstatyme atskirtos įmokos eilutės kariuomenėje nebuvo. Panagrinėkime skaičių. Savanoriškai Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugai pernai buvo paaukota tik 7 tūkst. eurų, dar 120 tūkst. skirta per gyventojų pajamų mokestį. Nuo kitų metų tos galimybės nelieka, nes bus galima remti tik nevyriausybines organizacijas.
– Bet reikia šimtų milijonų eurų?
– Reikia šimtų milijonų eurų ir tai, ką diskutavome pas premjerą, kad visi keliai yra atviri. Žengiu pirmą žingsnį su kolegomis. Dėkoju, kad jie pasirašė numatyti atskirą įmoką, kuri padėtų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims prisiminti, kad galima ir reikia paaukoti Lietuvos saugumui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Idėja yra idėja, bet turi paskaičiuoti, kiek realu, kad bus paaukota Lietuvos gynybai.
– Paskaičiavau, kad jeigu bent pusė fizinių asmenų, kurie kas mėnesį perveda 10 eurų kažkokiai gerai iniciatyvai, arba vienkartinę įmoką apie 120 eurų, iš jų galėjo surinkti 30 milijonų eurų kasmet.
– Bet tai yra mažai, nes reikia maždaug 400 mln. eurų.
– Reikia galbūt ir dar daugiau, nežinome, kiek iš tikrųjų pakaks. Reikia nemažos sumos, teks skolintis, leisti obligacijas, peržiūrėti mokesčius. Bet tai, kad ištreniravome rėmimo ir aukojimo raumenį per šį karo etapą, ir kad mes juo nepasinaudotume, būtų didelė klaida. 7 tūkst. eurų Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai nėra ta suma, kurią lietuviai galėtų paaukoti per metus.
– Kai žmonės ar verslai remia sportą, jie vėliau, mokant mokesčius, gauna nuolaidų. Ar čia galiotų tas pats, būtų taikomos kažkokios nuolaidos, jei žmogus parėmė finansiškai krašto apsaugą?
– Ne apie nuolaidas norime šnekėti, bet apie aiškią komunikaciją iš kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos pusės, kas bus daroma su tais pinigais. Turime oro gynybą, visi suprantame, kad Lietuvai jos tikrai reikia. Turime nevyriausybines organizacijas, kurios sako, kad reikia išmokyti lietuvius tvarstyti visus žaizdas, pasiruošti hibridinėms atakoms. Galų gale, reikės pinigų vystyti gynybos pramonę. Man atrodo, kad ši iniciatyva leistų kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai aiškiau komunikuoti visuomenei, kam konkrečiai tie pinigai bus panaudoti.
– Kitaip sakant, jeigu kariuomenė arba politikai labai aiškiai pasakytų, jog Lietuvos kariams trūksta batų, kuprinių, tai tada žmonės jiems aukotų šiam vienam, labai aiškiam tikslui?
– Batų, ačiū Dievui, netrūksta, bet, pavyzdžiui, modernios naktinio matymo sistemos, kuri gali visiškai priešą demobilizuoti, dar trūksta, arba – kad ir tų dronų. Atverkime šią galimybę. Nesu naivus, visų problemų neišspręs, bet atverkime ir pažiūrėkime, kaip ji veikia.
– Žmonės yra racionalūs, praktiški ir moka skaičiuoti. Jeigu būtų mokesčių nuolaidos tiems, kurie skiria savo lėšas gynybai, surinktumėte daugiau pinigų. Tai numatomos tos nuolaidos ar ne?
– Galėtume ir apie tai diskutuoti, bet dabar mokesčių nuolaidų diskusija yra pavojinga.
– Kodėl?
– Nes tų pinigų reikės daugiau ir per biudžetą. Visi suprantame, kad vien savanoriškai visų pinigų nesurinksime.
– Nepaisant to, kad žmonės skirs savanoriškai, sakote, reikės ieškoti kažkokių kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, įvedant naujų mokesčių?
– Gali tekti skolintis, gali tekti išleisti obligacijas ir pakviesti tuos 21 milijardą eurų, kurie dabar padėti fizinių asmenų sąskaitose, įdarbinant krašto gynybos reikmėms. Visko gali būti, bet reikia žengti kiekvieną žingsnį po žingsnį.
Dabar mokesčių nuolaidų diskusija yra pavojinga.
– Vėlgi grįžtu prie praktiškumo ir racionalumo klausimo. Jei dar vis gyva idėja leisti obligacijas, pasakykite procentą, už kiek jas vėliau valstybė išpirktų?
– Matome, kad šiais metais „Euriboras“ pradės mažėti, o tai reiškia, kad terminuotų indėlių palūkanos taip pat mažės. Man atrodo, nustatant 1–2 proc.
– Bet tai yra labai mažai?
– Tai yra šiek tiek pigiau negu rinkoje, bet apeliuojant į patriotiškumą ir pilietiškumą, juos taip pat galima pakviesti įdarbinti.
– Pakartosiu trečią kartą. Žmonės yra racionalūs ir moka skaičiuoti. Kas bus, jeigu ši idėja nepasiseks, tuomet Rusija badys pirštais ir sakys, kad lietuviai neaukoja savo krašto apsaugai, jie verčiau investuoja, kur grąža yra didesnė. Kodėl nepasiūlyti 6 ar 7 proc?
– Gynybos susitarime esame aiškia sutarę, kad yra trys Lietuvos gynybos ramsčiai – kariuomenė, sąjungininkai ir Lietuvos visuomenė. Jeigu bijome dirbti su Lietuvos visuomene, nepakviesime jų prisidėti visais įmanomais būdais, įskaitant ir prie gynybos, ilgalaikėje perspektyvoje tai nebus gerai. Dėl to reikia pradėti dirbti jau dabar, labai aiškiai komunikuoti, ko Lietuvos kariuomenei ir saugumui plačiąja prasme reikia, ir tuos pinigus visais būdais pradėti aukoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...