Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (NŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad ne rinkos ribojimai, o liberalesnės taisyklės biokurą įsigyti už biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.

Šiuo metu Energetikos ministerija yra pateikusi Vyriausybei svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus. Siūloma įtvirtinti, kad visi šilumos aukciono dalyviai, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, teiktų pirmenybę skaidriai, aiškiai sureguliuotai ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančiai prekybos biokuru biržai „Baltpool“.

Dabar tokia tvarka privaloma tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, nors šilumos aukcionuose dalyvauja ir nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai.

Pasak V. Kisieliaus, nors tokiu būdu ministerija teigia siekianti didesnio skaidrumo, konkurencingumo ir žemiausios kainos vartotojui, tačiau kyla abejonių, ar tokiomis priemonėmis šių tikslų bus pasiekta.

„Skaidrumo užtikrinimo reikalavimai turi būti taikomi viešo kapitalo bendrovėms, kurios disponuoja mokesčių mokėtojų pinigais ir kur kyla reali rizika neskaidriems sandoriams bei šešėliniam pasipinigavimui. Tuo tarpu nepriklausomi šilumos gamintojai objektyviai net negali būti neskaidrūs, nes išpūtę biokuro kainą pralaimėtų šilumos aukcionus ir pasinaikintų savo vienintelę galimybę gauti pajamas“, - teigia V. Kisielius.

Jo vertinimu, planuojamas įstatymo pakeitimas privers smulkiuosius biokuro tiekėjus ateiti į biržą, nes už jos ribų tiesiog nebus pirkėjų.

„Mažiesiems biokuro tiekėjams dalyvavimas biržoje gali tapti per brangus dėl joje taikomų sąlygų, užstatų sistemos. Tokia situacija gali lemti smulkiųjų tiekėjų bankrotus arba tai, kad juos perims didesni rinkos žaidėjai“, - sako V. Kisielius.

Pasak asociacijos prezidento, didėjant biokuro tiekėjų konsolidacijai mažės konkurencija, atsivers galimybės dominuoti didiesiems biokuro rinkos dalyviams ir augti kainoms.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai šiandien didžiąją dalį biokuro įsigyja už biržos ribų būtent todėl, kad taip įsigyjamas biokuras yra pigesnis. Šiuo įstatymu visi gamintojai bus priversti pirkti biokurą biržoje, kur jis kainuoja brangiau. Tai, žinoma, automatiškai atsilieps ir šilumos kainoms“, - sako V. Kisielius.

Pasak V. Kisieliaus, neaišku kaip įstatymo projektas, kuris kuria papildomą naštą tiek Kainų komisijai, tiek šilumos rinkos dalyviams, dera su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje įvardyta, kad viena iš Lietuvos energetikos sektoriaus silpnybių yra sudėtingas ir perteklinis šilumos sektoriaus reguliavimas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra atlikta siūlomo įstatymo kaštų bei naudos analizė, įvertinta galima tokio teisės akto įtaka galutinėms šilumos kainoms.

„Rinkoje jau turime pavyzdį, kai energijos gamintojai, naudojantys dujas, buvo įpareigoti pirmenybę teikti įsigijimams biržoje. Tokį įstatymą vėliau teko vėl koreguoti, nes sandoriai biržoje nebuvo tokie efektyvūs, kaip už jos ribų“, - pažymi V. Kisielius.

V. Kisieliaus nuomone, naujais įstatymo pakeitimais nebus pasiektas nė vienas iš Energetikos ministerijos siekiamų tikslų, o tik sukurta didžiulė administracinė našta gamintojams ir papildomo darbo reguliuotojui.

Jis tikina, kad ne konkurenciniai ribojimai, o liberalesnės sąlygos biokurą pirkti už „Baltpool“ biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.

„Geresnės galimybės visiems rinkos dalyviams biokurą pirkti ne tik biržoje, kai tokie sandoriai yra ekonomiškai naudingesni, sudarytų sąlygas aktyvesnei konkurencijai ir prisidėtų prie šilumos kainų mažėjimo“, - sako V. Kisielius.

Pasak jo, sandoriais už biržos biokurą įsigyja ne tik nepriklausomi gamintojai - Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais beveik pusė iš 46 šalyje veikiančių šilumos tiekimo įmonių dalį kuro taip pat įsigijo palankesnėmis sąlygomis nei „Baltpool“ biržoje.