- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais Lietuvoje pieno kaina augo bene labiausiai ES – 11 proc. Praėjusių metų rudenį įsibėgėjo pieno produktų kainų augimas. 2024 m. lapkritį, palyginti su ankstesnių metų lapkričiu, šviežias nenugriebtas pienas pabrango 5 proc., sūris, varškė ir sviestas – daugiau kaip 6 proc. Kaip paaiškinti tokį didelį augimą ir ko tikėtis šiais metais, LNK laidoje atsakė Arūnas Vizickas „Pricer.lt“ vadovas.
– Čia, iš tikrųjų, labai daug dedamųjų. Viena dedamoji – tai, kad Lietuvos perdirbėjai dažnu atveju savo nuosmukius kitose rinkose kompensuoja per vietinę rinką, tai kadangi mes lojalesni vietiniams produktams, atitinkamai ir gauname už tai susimokėti „premiją“. Kartais net šiek tiek kelia šypseną, kai vietinė produkcija kainuoja šiek tiek brangiau negu atvežtinė itališka, airiška, kalbant apie sviestą. Kitas dalykas – nuo naujųjų metų sulaukėme naujų iššūkių – tai akcizo padidėjimas degalams, minimalios algos padidėjimas. Tad turbūt ne tik pieno, bet ir kituose sektoriuose matysime siurprizų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lenkai neseniai paskelbė, kad siekdami stabilizuoti kainas į rinką paleis apie 1 000 t šaldyto sviesto, kuris guli valstybės rezervuose. Kodėl būtent sviestas valstybei yra toks svarbus? Lietuvoje tokio rezervo lyg ir neturime.
– Toks rezervas buvo kažkada. Jis yra skirtas tokiems nenumatytiems atvejams kaip stichinės nelaimės, karai ir pan. Tokiame strateginiame rezerve yra laikomi ilgai galiojantys produktai – cukrus, miltai, taip pat ir sviestas, nes jį galima užšaldyti ir laikyti ilgai. Kiek žinau, šis rezervas Lietuvoje yra panaikintas. Lenkai jį turi. Iš mūsų perspektyvos tai galbūt yra šiek tiek keista, bet lenkai pamatė, kad sviestas brangsta, jų sviesto kainos vidurkis nuo 1,6 euro pakilo iki daugiau kaip 2 eurų, dėl to ėmėsi iniciatyvos daryti intervenciją, t. y. padidinti sviesto kiekį rinkoje ir taip sumažinti kainą. O mes dabar pakelį sviesto, to „brendinio“, pavadinkime, perkame už daugiau kaip 3 eurus, ir niekas jokios iniciatyvos nesiima.
– Ar realu, kad 2025-aisiais pakelis sviesto gali kainuoti net ir 4 eurus?
– Tiesą sakant, tai prognozuoti kol kas yra sudėtinga, nes JAV, Okeanija jau susitvarkė su laikinu sviesto trūkumu ir kainos pradėjo mažėti. Europoje kol kas kainos laikosi stabiliai, o pas mus yra įprasta, kad kainų pakilimas dažnu atveju nėra susijęs su svyravimu, tiesiog yra pripratinama prie naujo kainų lygio ir jis yra stabilus. Šiandien, sakyčiau, tai jau yra gana aukštas lygmuo, bet yra ir tikimybė, kad kaina augs, nes Lietuvos pieno supirkimo kaina didėja. Mes artėjame prie ES vidurkio, lenkai vis tiek kol kas superka brangiau, bet mes lenkiame savo kaimynus. Kodėl taip įvyko? Pieno supirkimo kiekis Lietuvoje drastiškai sumažėjo, nes tiesiog nėra pasiūlos, išnyko smulkieji ir vidutiniai ūkiai, kuriems buvo mokama labai maža kaina, ir dėl to dabar perdirbėjai priversti ieškoti alternatyvų. Priklausomai nuo to, kaip jiems seksis išspręsti trūkumo klausimą, gali svyruoti ir kaina.
Turbūt ne tik pieno, bet ir kituose sektoriuose matysime siurprizų.
– Kas atsitiko ES, kodėl čia brangsta pieno produktai?
– Praeitais metais mes matėme supirkimo kiekio mažėjimą. Dėl to galimai susidarė tam tikras atskirų produktų trūkumas. Sviestas buvo vienas iš jų. Šiandien vartojimas atsistojo į vietą ir reikia jį kažkaip užpildyt, o supirkimo kiekio padidinti staiga neįmanoma, reikia sulaukti, kol padidės produktyvumas ar gamyboje bus pasitelkta daugiau karvių. Šis procesas nėra toks lankstus. Čia, manau, yra pagrindinė problema. Yra turbūt ir kitų problemų, bet tai dabar būtų daugiau spekuliacijos nei faktai.
– Kalbant apie 2025-uosius, kokių siurprizų, be pieno produktų kainų, taip pat galime tikėtis parduotuvių lentynose?
– Mes jau dabar matome tendenciją, kuri prasidėjo dar spalio–lapkričio mėnesiais, [...] t. y. kainų augimą. Ir ne tik pieno produktų, mėsos, duonos ir pan. taip pat. Kuo tai argumentuoja gamintojai, perdirbėjai, o kartu turbūt ir prekybininkai, – pabrangęs transportas, matome, kad brangsta šiek tiek ir nafta dėl visų nestabilumų ir pan., taip pat – minimalios algos padidėjimas, na, ir trečia dedamoji, apie kurią mes kol kas turime labai mažai informacijos, bet tai taip pat kelia kainas, – aplinkosauginiai reikalavimai pakuotėms. Kiek kiekvienas iš šių aspektų prisideda? Kai kuriais atvejais mes galime džiaugtis, kad tai yra maža dalelytė, bet gamintojai turbūt nenori to dengti iš savo sąskaitos, jie tai perkelia ant vartotojo pečių, o kokio nors barjero, kuris sulaikytų konkurenciją, neturime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...
-
Komercinių bankų prognozė
Vieni didžiausių šalyje komercinių bankų – „Swedbank“ ir SEB bankas – didina šių metų infliacijos prognozę – anot ekonomistų, vidutinė metinė infliacija sieks atitinkamai 3 ir 3,3 proc. ...