„Turint omenyje laiko grafiką, kada mes tikėtumėmės tokio instrumento tai, matyt, reikėtų kalbėti apie bendrą paskolų fondą, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės. Kaip instrumentas toms paskoloms išdalyti valstybėms, kurioms to reikia, būtų Europos investicinis bankas, bent jau taip yra diskutuojama“, – po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

„Efektyviausias ir greičiausias finansavimo šaltinis yra valstybėms narėms suteikti prieigą prie kapitalo ilgesniam terminui mažesnėmis palūkanomis, ir tokių būdu galima būtų finansuoti gynybos išlaidas“, – pabrėžė jis.

Premjeras teigė, jog dar per anksti kalbėti, kurią papildomo gynybos finansavimo dalį europinės lėšos galėtų sudaryti, o minimo mechanizmo atsiradimas kitų metų pirmoje pusėje leistų viską vykdyti pagal grafiką.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

G. Palucko teigimu, finansų ministras Rimantas Šadžius mato galimybę šį klausimą spręsti pasitelkiant europines lėšas. Jis akcentavo, kad gynybos finansavimo klausimai nebus „sprendžiami kitų valstybei ir visuomenei svarbių klausimų sąskaita“.

(...) Reikėtų kalbėti apie bendrą paskolų fondą, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės.

Nevertina prezidento siūlymų

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį interviu BNS pažymėjo, kad gynybos finansavimui reikėtų apie papildomų 12–13 mlrd. eurų ir kaip vienas šaltinių tam būtų Lietuvos valiutos atsargos.

Premjeras tvirtino šiuo metu poreikio komentuoti šį siūlymą nematantis.

„Pirmiausia, kaip ir minėjau, Vyriausybė turi užduotį formuodama kitų metų biudžeto projektą – ir pagal įstatymą, trimetį biudžeto projektą – įvertinti valstybės poreikius, įvertinti Vyriausybės programos įgyvendinimo lėšų poreikius ir atitinkamai numatyti tuos finansinius rodiklius, kurie būtų patys efektyviausi, todėl šiandien mes viešumoje matome tik tam tikrus paviršutinius samprotavimus, kurie jokių gilesnių pasekmių neturi“, – kalbėjo jis.

Ministrų kabineto vadovo teigimu, atėjus laikui finansavimo planą Vyriausybei pateiks Finansų ministerija, o Vyriausybė savo ruožtu tai padarys Seimui.

G. Nausėda taip pat siūlo finansavimą surinkti skatinant ekonomikos augimą, o tai padaryti būtų įmanoma per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.

Premjeras pažymėjo, jog visos idėjos bus svarstomos, tačiau ragino palaukti pavasario, kai bus pateikti pasiūlymai ir atsiras galimybė daryti išvadas.

Koalicija gynybą vertina rimtai

Vienas iš valdančiosios koalicijos parterių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino nepritariąs VGT sprendimui, anot jo, finansuoti krašto apsaugą tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

G. Paluckas kelis kartus žurnalistus patikino, kad visi koalicijos partneriai į gynybos klausimą žiūri labai rimtai.

Opozicinių konservatorių siūlymą atnaujinti prieš trejus metus pasirašyta nacionalinį gynybos susitarimą jis įvertino skeptiškai. Anot Vyriausybės vadovo, antrą frakciją pagal dydį Seime turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai „neatšalo nuo valdžios“, o spręsti gynybos klausimus galėjo praėjusią kadenciją būdami pozicijoje.

„Šiandien mes matome didesnę prasmę tikrose diskusijose, tikrame dialoge. Pateikus reikiamus sprendimo projektus konservatoriai galės taip pat juos palaikyti“, – sakė jis.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Jo „aušriečiai“ nėra pasirašę.

„Čia reikalingas ne kažkoks abstraktus susitarimas, o balsai pateikus sprendimų projektus“, – kalbėjo G. Paluckas, paklaustas ar skatins koalicijos partnerius prisidėti prie susitarimo.

Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6 proc., alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.

Į Gynybos fondą šiais metais turi būti pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.

Tačiau praėjusią savaitę VGT sutarė, kad būtina išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.