- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti Europos Sąjunga (ES).
„Kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus ir čia reikėtų kalbėti apie valstybės arba valstybių, kurios patiria tokio pobūdžio provokacijas ar sabotažo aktus, finansinę paramą“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Vienai šaliai (Baltijos jūros šalims – BNS) patirti nuolatines atakas tikrai ir finansiškai nėra lengva“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Jis tikino neabejojantis, jog ES lyderiai tai artimiausiu metu aptars Europos Vadovų Taryboje arba ES Taryboje.
Ankstų sekmadienio rytą buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos.
Todėl čia Europos investicijos irgi yra svarbios.
Tai dar vienas incidentas, kurių pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje fiksuojama vis daugiau – kiek anksčiau buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Estijos. Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
„Kiekvienas toks incidentas mažina polinkį užsienio investuotojams, mažina saugumo jausmą, mažina kritinės infrastruktūros patikimumą. Todėl čia svarbu, jog mūsų, pakraščio (šalia Rusijos esančios ES šalys – BNS) valstybės neliktų nuolatinio nerimo ir pavojaus zonoje“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Todėl čia Europos investicijos irgi yra svarbios“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas teigė apie pasienio zonų plėtrą bei investicijas į infrastruktūrą aptaręs su Latvijos ir Estijos premjerais.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Tebesitęsiant incidentams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO stiprinti patruliavimą, o ES – taikyti atsako priemones.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...