- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paradoksas: atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, tačiau kasmet eurų banknotų daugėja. Dėl koronaviruso Lietuvoje popierinių pinigų daugėja netgi sparčiau nei iki viruso. Tokia pati tendencija buvo stebima ir kitų krizių metu. Tad kodėl grynieji vis dar tokie aktualūs, ir kam lietuviai iš piniginių ir net kojinių traukia popierinius banknotus, aiškinosi LNK.
Koronavirusas sumažino atsiskaitymus grynaisiais. Keturi iš dešimt apklaustųjų nurodo, kad vengia atsiskaityti banknotais dėl baimės užsikrėsti. Tačiau bankininkai pastebi paradoksą – mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja. Koronaviruso metais net sparčiau nei iki viruso.
„Grynųjų pinigų į apyvartą yra išleidžiama kasmet vis daugiau ir daugiau. Kaip ir atrodė, kad būtų logiška, jog mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, turėtų būti ir jų gamyba mažesnė. Tačiau toks reiškinys vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV, tiek Azijoje“, – kalbėjo Lietuvos banko specialistė Edita Lisinskaitė.
Lietuvos gyventojai banknotais turi apie 6 milijardus eurų. Vilniaus šių metų biudžetas yra 54 kartus mažesnis. Kas penktas gyventojas nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja, nes atlyginimą gauna grynais. Tačiau dauguma grynuosius laiko kojinėse, taupo sunkesnei dienai. Visų krizių metu lietuviai pinigus taupo, o ne leidžia.
Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis.
„Tokia tendencija, kad didėja taupymas grynaisiais pinigais, buvo pastebima ir kitų krizių metu, tiek 2008–2010 metų finansinės krizės metu matėme, kad Lietuvoje kaupimas didėjo ne tik grynaisiais. Gyventojai laikė daugiau indėlių banke. Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis“, – sakė E. Lisinskaitė.
„Į turgų reikia nueiti. Turguje kortelėmis neaptarnauja. O šiaip manau, kad visokie mokėjimo būdai turėtų egzistuoti rinkoje. O kortelės yra pasaulinėje rinkoje priimtas dalykas“, „tik gryni. Kai aš turiu, aš jaučiu, kad yra pinigų. Ir kuo daugiau metalo, tuo geriau. Nueisiu į turgų – kortele neatsiskaitysiu. Tuo labiau, gali dingti elektra bet kada. Vieną kartą man taip buvo“, – pasakojo, kodėl renkasi grynuosius lietuviai.
Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja visoje euro zonoje. Europiečiai banknotais turi kone 1,5 trilijono eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...