- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paradoksas: atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, tačiau kasmet eurų banknotų daugėja. Dėl koronaviruso Lietuvoje popierinių pinigų daugėja netgi sparčiau nei iki viruso. Tokia pati tendencija buvo stebima ir kitų krizių metu. Tad kodėl grynieji vis dar tokie aktualūs, ir kam lietuviai iš piniginių ir net kojinių traukia popierinius banknotus, aiškinosi LNK.
Koronavirusas sumažino atsiskaitymus grynaisiais. Keturi iš dešimt apklaustųjų nurodo, kad vengia atsiskaityti banknotais dėl baimės užsikrėsti. Tačiau bankininkai pastebi paradoksą – mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja. Koronaviruso metais net sparčiau nei iki viruso.
„Grynųjų pinigų į apyvartą yra išleidžiama kasmet vis daugiau ir daugiau. Kaip ir atrodė, kad būtų logiška, jog mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, turėtų būti ir jų gamyba mažesnė. Tačiau toks reiškinys vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV, tiek Azijoje“, – kalbėjo Lietuvos banko specialistė Edita Lisinskaitė.
Lietuvos gyventojai banknotais turi apie 6 milijardus eurų. Vilniaus šių metų biudžetas yra 54 kartus mažesnis. Kas penktas gyventojas nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja, nes atlyginimą gauna grynais. Tačiau dauguma grynuosius laiko kojinėse, taupo sunkesnei dienai. Visų krizių metu lietuviai pinigus taupo, o ne leidžia.
Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis.
„Tokia tendencija, kad didėja taupymas grynaisiais pinigais, buvo pastebima ir kitų krizių metu, tiek 2008–2010 metų finansinės krizės metu matėme, kad Lietuvoje kaupimas didėjo ne tik grynaisiais. Gyventojai laikė daugiau indėlių banke. Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis“, – sakė E. Lisinskaitė.
„Į turgų reikia nueiti. Turguje kortelėmis neaptarnauja. O šiaip manau, kad visokie mokėjimo būdai turėtų egzistuoti rinkoje. O kortelės yra pasaulinėje rinkoje priimtas dalykas“, „tik gryni. Kai aš turiu, aš jaučiu, kad yra pinigų. Ir kuo daugiau metalo, tuo geriau. Nueisiu į turgų – kortele neatsiskaitysiu. Tuo labiau, gali dingti elektra bet kada. Vieną kartą man taip buvo“, – pasakojo, kodėl renkasi grynuosius lietuviai.
Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja visoje euro zonoje. Europiečiai banknotais turi kone 1,5 trilijono eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...