- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ypatingos svarbos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ nebus nei laiku užbaigtas, nei jam pakaks pinigų, taip skelbia bendras lietuvių, latvių ir estų auditas. Europinei vėžei nutiesti gali pritrūkti 19 mlrd. eurų, o vien Lietuvai – 9 mlrd.
Tarptautinės geležinkelio linijos kontūrai ryškėja šalia Jonavos, ten nutįs beveik 30 kilometrų atkarpa, vėžės sujungs Kauną su Latvija.
„Lietuvoje statybų tempai įsibėgėja, statybų mastai gerokai didesni nei pas mūsų kaimynus“, – šnekėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ypatingos svarbos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ jau statomas keturiolika metų, bet nuo grafiko atsilieka penkmetį ir kitąmet nebus baigtas, kaip planuota. Taip skelbia lietuvių, latvių ir estų bendras auditas.
„Tiek žemės paėmimo klausimai, projektavimas, teritorijų planavimas užtruko ilgiau nei buvo planuota“, – kalbėjo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
„Šiuo metu pasiruošę projektą padaryti iki 2030 m.“, – teigė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius Arenijus Jackus.
Man labai gaila, bet turiu pasakyti: ne tik ministras, bet ir Vyriausybė, valdantieji turėjo suprasti, kad tai ne šiaip projektas.
Anot susisiekimo ministro, geležinkelis jau turėjo būti ties Panevėžiu, bet dvejus metus projektų nepateikia atsakinga Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
„Jeigu Lietuvos geležinkelių vadovybė, kuri įgyvendina projektą Lietuvoje, neišsireikalaus atsakomybės iš atsakingų asmenų bendroje įmonėje, dalis jų jau nedirba, tai Susisiekimo ministerija bus priversta tą padaryti“, – nurodė susisiekimo ministras.
„Man labai gaila, bet turiu pasakyti: ne tik ministras, bet ir Vyriausybė, valdantieji turėjo suprasti, kad tai ne šiaip projektas. Tai projektas, kuris tęsiasi ilgai, kaštai didžiuliai“, – sakė Seimo Audito komiteto narė (LSDP) Rasa Budbergytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Net nutiesus geležinkelio liniją per tris Baltijos valstybes, po šešių metų, kyla rizika, kad bėgiais neriedės nė vienas traukinys.
„Mes iki traukinių dar nepriėjome. Deja, mes dar kalbame apie statybas“, – pabrėžė M. Skuodis.
Anot auditorių, iki šiol neaišku, ar traukiniai bus perkami, išnuomojami, ar vežėjai turės savus vagonus.
„Mūsų vertinimu, tam, kad turėtume traukinius, reikia inicijuoti jų pirkimus prieš aštuonerius metus“, – aiškino valstybės kontrolierius.
„Į šį klausimą turi atsakyti vežėjai, kaip planuoja tą daryti. Kai statome autostradą, turbūt negalvojame pirkti autobusų ar automobilių“, – nurodė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius.
Mes net nesutvarkėme mokestinės sistemos, kad sugeneruotume didesnes pajamas.
Per septynerius metus europinio geležinkelio kaina jau išaugo keturis kartus, bet pinigų reikės dar. Tam, kad geležinkelis būtų pabaigtas, vien Lietuvai iš savo biudžeto reikės ieškoti 9 mlrd. eurų. Estijai – triskart mažesnės sumos – arti 3 mlrd., Latvijai – 7,5 mlrd. eurų.
„Vadinasi, paimsi pinigus iš tų sričių, kurios susiję su paslaugomis, pas mus susiję – švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga“, – aiškino MRU Viešojo administravimo instituto vadovas Andrius Stasiukynas.
„Mes net nesutvarkėme mokestinės sistemos, kad sugeneruotume didesnes pajamas. Nežinau, sėdime baloje, iš kurios dabar išėjimo nematau“, – tikino R. Budbergytė.
Pasak auditorių, dėl milijardų nepagelbės ir Briuselis. Mat iš naujo europinio biudžeto papildomų lėšų dar niekas nė neprašė.
„Gali atsirasti tarpas 2027–2028 m., kai bus pats darbų įkarštis ir didelis poreikis finansuoti statybų darbus, o mes jų neturėsime“, – šnekėjo M. Macijauskas.
„Mūsų išrinkti europarlamentarai, naujas eurokomisaras ir kiti asmenys, dirbantys dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, turės išsiderėti mums, kaip ir kitoms Baltijos šalims, palankias sąlygas“, – pabrėžė susisiekimo ministras.
Geležinkelis brango ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje, ir kainų šuolio, bet išlaidas esą atsvers nauda.
„Projektas duos 6,6 mlrd. tiesioginę naudą trims Baltijos valstybėms“, – teigė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius.
Atnaujinta „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizė rodo, kad projektas brangsta mažiau nei paskaičiavo auditoriai – ne keturis, o tris kartus. Iki 15 mlrd. eurų. Ekspertas mano, kad kainos nesutampa sąmoningai.
„Mes matome reklaminį pranešimą, siekiant sumažinti galimą visuomenės susirūpinimą“, – sakė MRU Viešojo administravimo instituto vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...