- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Patvirtinta 2024 m. darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių. Šis skaičius yra 4,3 tūkst. didesnis nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau toks pats, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.
Patiria nuostolių
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitąmet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst. – statybose, 5,05 tūkst. – pramonėje, 0,3 tūkst. – žemės ūkyje.
Lapkričio 28-ąją, reaguojant į išsekusią trečiųjų šalių vilkikų vairuotojų įdarbinimo kvotą, ministerija 4,3 tūkst. padidino šiems metams skirtą kvotos ribą: paslaugų sektoriui skirta papildomai 3,5 tūkst., statyboms – 0,7 tūkst., pramonei – 0,3 tūkst., o žemės ūkiui kvota sumažinta 100.
Iki tol paslaugų įmonėms buvo suteikta 21,6 tūkst. leidimų užsieniečiams, statybų – 9,1 tūkst., pramonės – 4,8 tūkst., žemės ūkio – 0,4 tūkst. – iš viso 35,39 tūkst.
Išnaudojus kvotą trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kiek anksčiau skelbė, kad kvotų limitas turi būti padidintas kuo skubiau, kad sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, dėl kvotų limitų įmonės kasmet patiria milijoninių nuostolių.
Diskusijos dėl grėsmės
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lapkričio pabaigoje pareiškė, kad augantis darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.
Vystantis platesnėms diskusijoms būtent apie baltarusių keliamas grėsmes, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pareiškė, kad šios tautybės žmonių atvykimo į Lietuvą apribojimas nepagelbėtų saugumo situacijai ir neigiamai atsilieptų šalies ekonomikai.
Visgi, jo manymu, negalima atmesti galimybės, kad tarp šių atvykėlių yra keli priešiškų šalių žvalgybos atstovai, tad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir toliau turėtų vykdyti savo funkcijas, nors tai tampa sudėtingiau.
Išnaudojus kvotą, trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.
„Jeigu mes visus, kurie čia atvažiavo ir nori atvažiuoti, dabar imsime ir išgrūsime, tai ne tik Lietuvos ekonomikai nebus gerai, bet ir saugumo situacijai iš esmės geriau nebus. Nes didelė dalis iš tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip migruoja per sieną, ar čia yra atvažiavę, nėra aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, tik keli yra kitokie“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.
Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu. Ji pranešė inicijuosianti darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.
Siūlo keisti įstatymą
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, naikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.
Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
VRM duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas104
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...