- Gedas Salyga, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biurokratai tik žiopli, ar ir vagys? Įmonė „Teltonika“ pirmadienį jau sako, kad planuotas milžiniškas lustų fabrikas bus, bet vėluos. Valstybė praras šimtus milijonų eurų mokesčių. Ministrai ir tarnybų vadai pasakoja viską iki šiol darę puikiai, bet kilus skandalui verčiasi per galvą su sprendimais.
Tie, kurių koridoriuose buvo sustabdyta milijardinė verslo investicija, jau nuo penktadienio teisinasi darę viską, ką reikėjo.
Penktadienį premjerė liepė visiems pasiaiškinti viešai.
Pirmadienį jau prie stalo su „Teltonika“ kalbėjo, ką darys.
Ministrai nenori atskleisti, koks buvo premjerės tonas, kai Ingrida Šimonytė savo 50 gimtadienio dieną sužinojo, kad dėl jos vadovaujamo valstybės aparato kaltės stoja didžiausia lietuviška investicija Lietuvos istorijoje.
Pirmadienį „Teltonika“ paskelbė, kad Vilniuje bus pastatytas milžiniškas lustų fabrikas už 3,5 milijardo eurų, bet vėluos.
„Nusikels kokiems 2–3 metam, mes planavom iki 2028 pabaigti, tai, tikiuosi, iki 2032 metų, kai yra maksimalus terminas tam projektui įgyvendinti. Mums pavyks jį visą užbaigti“, – kalbėjo „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys.
„Teltonika“ planavo, kad ši gamykla į valstybės biudžetą mokės pusę milijardo eurų mokesčių kasmet.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taigi vėlavimas – jau nuostoliai valstybei.
Juolab, kai žadama kelti mokesčius visiems gyventojams. O čia verslas siūlosi sukurti 6 tūkstančius darbo vietų su Lietuvos mastais kosminėmis algomis – 10 tūkstančių eurų.
Savo nuostolius jau skaičiuoja „Teltonikos“ vadas. Jau nurašė vieną gamyklą už 200 milijonų, kurios projektavimui išleido kelis milijonus.
„Kadangi pamatėm, kad neturim elektros gamyklom, mes užmušėm tą projektą. Klausiate kokie mano nuostoliai, tai va, mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną“, – sakė A. Paukštys.
Nors niekas savo klaidų nemato, kilus skandalui skubiai priimami sprendimai.
Iki šiol pati „Teltonika“ rūpinosi elektros linijos projektavimu. Dabar tą darys „Litgrid“.
„Šiandien sutarėm, „Teltonikos“ prašymu, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelio tiesimo projektą“, – patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Teltonika“ sako, pati elektra rūpinosi, nes iš „Litgrid“ buvo gavę atsakymą, kad „Litgrid“ turi svarbesnių reikalų.
Pokalbių gali būti ir labai rimtų. Generalinė prokurorė nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) išsiaiškinti, ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sustabdyto „Teltonikos“ projekto.
Nors pats „Teltonikos“ vadas sako, kažką įrodyti sunku.
„Pas mane irgi yra darbuotojų, kurie turi paslėptą sabotažą. Jūs nieko neįrodysit ir nepadarysit žmogui, kuris neturi motyvacijos arba nesistengia dirbti“, – teigė A. Paukštys.
Logiškiausias būdas atvesti elektrą „Teltonikai“ – septynių kilometrų kabelį tiesti palei kelią.
Tarnybų vadai viešai sako, esą dėl „Teltonikos“ projekto visi susitelkę.
Tačiau kelininkų „Via Lietuvos“ vadas net pirmadienį sakė su „Litgrid“ vis dar nesutariama, kas turi kabelius prižiūrėti.
„Mes esame pasiruošę atverti, tik labai aiškiai reikia pasakyti, kad valstybė po to iš kelių fondo neturėtų mokėti ar gerinti energetinės infrastruktūros“, – kalbėjo „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas.
„Via Lietuva“ skelbia, per savaitgalį pasidariusi auditą, kurio išvada, kad dirbo gerai.
Via Lietuva“ per savaitgalį padarė auditą. Aš turiu visą informaciją, kas ką darė.
„Via Lietuva“ per savaitgalį padarė auditą. Aš turiu visą informaciją, kas ką darė“, – patikino susisiekimo ministras Marius Skuodis.
M. Skuodis nesutinka, kad reikėtų audito ir jo vadovaujamoje ministerijoje. Tektų tirti ir patį ministrą. Nes galutiniai sprendimai dėl kabelio nutiesimo palei kelią – po ministro įsakymo.
„Šitoj vietoj tai yra net ne ministerija, šitam procese net nedalyvavo. Tai yra viena iš mūsų įmonių, mes įmonių turime daug“, – tikino M. Skuodis.
„Teltonika“ dabar negali net pradėti projektuoti gamyklų, nes nepakeičiama sklypo paskirtis.
„Teltonika“ dėl to į ministeriją kreipėsi pernai balandį, institucijos tik dabar baigia rašyti išvadas.
„Iš visų 18 institucijų, su kuriomis turėjome derinti, nuo kariuomenės iki „Vilniaus vandenų“, sąlygos į ministeriją atėjusios“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Sutapimas ar ne, bet penktadienį, skandalo dieną, paskutinę išvadą atsiuntė „Vilniaus vandenys“.
„Dėl „Vilniaus vandenų“ išduoto leidimo, tik noriu pasakyt, kad sąlygos išduotos keturiomis dienomis anksčiau nei pagal numatytą terminą“, – informavo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Per pusantrų metų tarnyboms pagaliau susikalbėjus, galutinio sprendimo teks palaukti dar bent pusmetį.
Prezidentūra ir būsimas premjeras kalba ir apie tyrimą Seime.
„Gali klausti: žiopli ar vagys? Tai vienu ar kitu atveju, atsakymą norėtųsi išgirsti“, – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Tyrimas tikrai turės būti atliktas, ne dėl „Teltonikos“, bet visų kitų investicijų. Nes neabejotinai prie LRV kanceliarijos bus kovos su biurokratija komisija“, – aiškino kandidatas į premjerus G. Paluckas.
Nors ir iki šiol kovą su pertekline biurokratija skelbė visos paskutinės Vyriausybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje2
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...
-
„Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės tinklų sujungimo projektą
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą – ieško, kas suteiks teritorijų planavimo ir poveikio apli...
-
Prezidentūra: mokestiniai pakeitimai turės eiti kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis
Prezidentas laikosi nuomonės, kad būsimi mokesčių pakeitimai turi būti priimami kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis, padėti vaikus auginančioms šeimoms ir užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, teigia prezidento patarėjas Vaidas Aug...
-
Prezidento patarėjas: Lietuva gynybai kitąmet galėtų skirti 4 proc. BVP3
Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
A. Romanovskis: verslas svarsto įkurti savo „biurokratizmo saulėlydžio“ komisiją1
Kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui žadant Vyriausybėje steigti kovos su biurokratiją komisiją, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad įsteigti panašų patariamąjį organą svarsto ir verslo organizac...
-
G. Paluckas: bus siekiama išlaidas gynybai didinti iki 3,5 proc. BVP7
Ateinančių metų valstybės biudžeto projektas bus peržiūrėtas, siekiant gynybai skirti 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas. ...
-
G. Paluckas: 2025 metais bus projektuojami mokestiniai pakeitimai
Naujoji Vyriausybė kitąmet ketina siūlyti mokestinius pakeitimus, apie juos diskutuoti su visuomene ir verslu, sako socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas. ...
-
Latviai vis dažniau ieško darbo Lietuvoje: vilioja atlygis ir papildomos naudos2
Į Lietuvos darbo rinką įsilieja latviai – čia juos atvilioja didesnis atlyginimas, papildomos naudos ir nemokamas transportas, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...