Darbo užmokesčio prieš mokesčius atotrūkis tarp šių regionų pirmą ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.

Darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį sumažėjo septyniose apskrityse – nuo 0,1 proc. Tauragės iki 2,4 proc. Klaipėdos, trijose apskrityse nedaug išaugo – nuo 0,2 proc. Utenos iki 0,5 proc. Vilniaus ir Telšių.

Didžiausią – 1683 eurus siekiantį – darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 224 eurus – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per ketvirtį sumažėjo šešiose apskrityse (nuo 0,8 iki 1,8 proc.), o likusiose apskrityse nedaug (nuo 0,2 iki 0,8 proc.) padidėjo.

Pasak Statistikos departamento, darbo užmokesčio pokyčiams pirmą ketvirtį įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis bei padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus (2021 metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2020 metų pirmu ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 12,6 proc. – Tauragės apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 7,8 iki 11,8 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (10,6 proc.), Sostinės regione padidėjo 9,1 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per metus augo visose apskrityse – nuo 8,2 iki 12,4 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo septyniose apskrityse – nuo 0,1 Tauragės ir Telšių iki 1,6 proc. Vilniaus. Alytaus ir Panevėžio apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo atitinkamai 0,1 ir 0,5 proc., Utenos apskrityje – beveik nepakito. Per vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo visose apskrityse nuo 0,2 (Marijampolės ir Vilniaus) iki 3 proc. (Tauragės), Kauno apskrityje – beveik nepakito.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 1,6 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione išaugo 0,9 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo: Sostinės regione – 0,2, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 0,9 proc.

Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 37 savivaldybėse (nuo 0,1 proc. Zarasų rajono) iki 6,8 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse sumažėjo nuo 0,1 (Rokiškio rajono ir Palangos) iki 4,2 proc. (Pagėgių).

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 18 savivaldybių nuo 0,1 (Marijampolės) iki 7,8 proc. (Alytaus rajono). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 iki 7,2 proc.