- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikai suskaičiavo, kiek šią vasarą kainuos poilsis prie jūros Lietuvoje. Ką apie kylančias kainas mano pajūrio verslininkai? Ar Palanga atlaikys Turkijos bei kitų šiltų ir pigesnių kraštų konkurenciją? Apie tai – LNK reportaže.
Statistikai prognozuoja, kad atostogos Lietuvoje bus brangesnės. Savaitė šeimai – daugmaž 200 eurų.
„Kainų augimas gali būti įvertintas tik procentiškai. Iki 15 proc. maksimaliai svečiai gali pastebėti kainų augimą. Mes manom, kad pradžioje infliacija buvo labai bauginanti – verslas skaičiavo savo savikainas ir visa kita, atliko namų darbus ir manau, kad kažkiek pavyks sumažinti tą kainų augimą. Vertiname ir tai, kad atsidaro užsienio šalys ir užsienio turistai gali pas mus atvykti. Įvertinus visas šias aplinkybes, kainos turėtų augti apie 10 proc. Kiek ta savaitė išbrangs šeimai, priklauso nuo to, kurią vietą pasirinks, nes pasiūla Palangoje – labai plati: nuo vilų, kotedžų iki keturių žvaigždučių viešbučių. Viskas priklauso nuo klientų poreikių, lūkesčių ir pasirinkimų“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais už naktį Palangoje gali tekti pakloti virš 100 eurų.
„Birželio mėnesį keturių žvaigždučių viešbutyje standartinis dvivietis kambarys dviems asmenims su pusryčiais yra apie 75–85 eurai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais kainos šoktelėjo – tai yra vasaros pikas – prasideda nuo 100–120 eurų už dvivietį“, – teigė I. Valaitienė.
Anot I. Valaitienės, turistų srautai Palangoje nesumažėję ir įprasti tokiam metų laikui, tačiau taip pat tikisi, kad per pandemiją Lietuvoje atostogavę vietiniai sugrįš ir šiais metais.
„Jis (Palangos kurortas – red. past.) nėra tuščias. Rezervacijos juda, viešbučiai turi atitinkamą užimtumą. Savaime aišku, mes esame priklausomi nuo orų – yra palanki arba nepalanki situacija mums. Vaikučiai baigia mokslus, tai birželį nuo antros savaitės jau judesys prasideda didesnis. Nuo Joninių visada tas turistų srautų aktyvumas išauga. Mes dedame visas pastangas į naujienas. Verslas pristato naujienas – atsiranda naujų maitinimo įstaigų, koncertų salėje renginiai grįžta į priešpandeminį lygį, pats miestas – išpuoštas gėlėmis, naujomis terasomis, kuriose dar neskambėjo muzika ir nebuvo pakviesti svečiai. Miestas yra gyvas, pasiruošęs priimti svečius ir mes tikrai tikimės, kad vietiniai, kurie šį kurortą per pandemiją atrado iš naujo, rekomendaciją davė ne vienam ir sulauksime didelio svečių srauto“, – sakė I. Valaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į Palangą daugiausiai vyksta patys lietuviai, tačiau atvažiuoja ir vokiečiai bei prancūzai.
„Jau matome atsigavimo ženklus. Aišku, pirmiausia tai yra kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, taip pat Vokietija, Prancūzija. Dar ankstoka spręsti, kadangi rezervacijos gali būti ir atšaukiamos. Faktais galėsime kalbėti jau pasibaigus birželiui arba liepai. Didžioji dalis – apie 70–80 proc. – turbūt išliks lietuvaičiai“, – teigė I. Valaitienė.
Vokietijos turistai dažniau renkasi Neringą nei Palangą.
„Vokiečių rinkai Neringa yra labai pamėgtas kampelis. Turistinės grupės ir pavieniai (keliautojai – red. past.) labiau Neringą rinkdavosi. Mes matome taip pat, kad truputėlį atgyja ir Palangoje, bet dar anksti apie tai kalbėti. Tik buvo kurorto atidarymas, tai dabar tik ir skelbiamės, kad visi yra pasiruošę, aktyvūs, pristato naujienas ir kviečia jas išbandyti“, – komentavo I. Valaitienė.
Per pandemiją turistai įprato lengvai ir be nuostolių atšaukinėti viešbučių rezervacijas, tačiau Palangoje po truputį grįžtama prie „griežtesnių sąlygų“.
Mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Kiti kurortai mums neprilygsta.
„Svečiai įprato, kad galima rezervuotis, o po to laisvai anuliuoti rezervaciją, pakeisti datą. Jau yra naujos tradicijos ir nauji įpročiai, atsiradę per pandemiją. Stengiamės po truputį grįžti prie griežtesnių sąlygų, kad klientui tas lankstumas dar vis išliktų. Šiuo metu yra galimybė klientui mokėti mažesnę kainą, bet jis negali atšaukti rezervacijos. Klientas gali mokėti ir didesnę kainą, bet pasilieka galimybę atšaukti rezervaciją iki pat savo atvykimo dienos. Visos galimybės – kliento rankose“, – tvirtino I. Valaitienė.
Jau ne pirmi metai lietuviai piktinasi, kad atostogauti Palangoje – didelė prabanga, tad mieliau renkasi skristi į Turkiją ar Graikiją.
„Girdime tokių pasisakymų ne pirmi metai, visi tai žinome, bet mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Lietuvos pajūris yra Lietuvos pajūris ir kiti kurortai mums neprilygsta. Gegužė buvo palankesnė išvykstamajam turizmui (šaltas pavasaris), bet mes tikimės atsigriebti birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Vasaros sostinė yra Palanga“, – užtikrintai sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...