„Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę taip pat teigė, kad Lietuvoje yra tokių įmonių.

„Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas) antradienį Vilniuje tikino, kad bendrovė jau ieško partnerių Lietuvoje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pasak V. Sabaliausko, potencialios „Rheinmetall“ partnerės Lietuvoje – robotus gaminančios bendrovės.

„Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti. Lietuvos verslas tame turi daug patirties“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti.

Be to, anot jo, Lietuvoje veikia daug automatines gamybos linijas gaminančių bei aptarnaujančių įmonių, ryšius su  „Rheinmetall“ galėtų užmegzti ir tikslioji metalo apdirbimo pramonė: „Įranga vis tiek dils, reikės atsargines dalis gaminti tuoj pat, iš karto, tad prie tokių didelių apimčių, kuriomis numatoma gaminti...“

Sprogmenis sviediniams galėtų tiekti „Detonas“

V. Sabaliausko teigimu, sprogmenis sviediniams „Rheinmetall“ turėtų importuoti, tačiau juos galėtų tiekti ir vienintelė Lietuvos sprogmenų gamintoja, valstybės valdoma įmonė „Detonas“.

Bendrovė gamina sprogmenis žemės sprogdinimui, tačiau, anot V. Sabaliausko, ji turi ir karinei gamybai pritaikytą infrastruktūrą.

„Detono“ direktorius Vaidas Zubavičius BNS sakė, kad bendrovė svarsto apie karinę gamybą, tokį lūkestį esą išreiškė ir jos akcininkė Susisiekimo ministerija.

Jo teigimu, įmonė dalyvauja „įvairaus formato pokalbiuose“ su kai kuriomis Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, neatmestų ir bendradarbiavimo su „Rheinmetall“, nors apie tai, V. Zubavičiaus teigimu, kalbėti dar anksti.

„Jei galėtume būti naudingi, būti tos grandinės dalimi, tai bandysime ir stengsimės“, – BNS sakė V. Zubavičius, paklaustas apie bendradarbiavimo su „Rheinmetall“ perspektyvas.

„Teltonika“ taip pat mato galimybių

A. Armonaitės teigimu, nors Lietuvoje nėra išvystytos metalurgijos pramonės, šalyje gaminami aukštųjų technologijų gaminiai – mikroelektronikos komponentai, puslaidininkiai. Ji užsiminė ir apie būsimą aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ puslaidininkių lustų gamyklą Vilniuje, Liepkalnyje. 

„Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys BNS teigė, kad „Teltonika“ galėtų gaminti gynybos įmonėms reikalingus elektronikos komponentus – ryšio priemones, radarus, dronus, tiekti bendrovėje jau gaminamus ryšio modulius.

„Manau, kad tikriausiai mūsų verslas Lietuvoje atras daug taškų, kur galima bendradarbiauti ir papildyti vienas kitą“, – BNS teigė A. Paukštys.

„Elektronika, kaip suprantu, gynybos pramonėje užima labai svarbią nišą. Galėtume gaminti viską, kas liečia elektroniką“, – tikino jis.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

Amunicijos gamykla galėtų iškilti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.