- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį įsigaliojus reikalavimui prekybos vietoms užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam klientui, prekybininkų atstovai mano, kad ribojimų reikia, tačiau vertėtų apsvarstyti ir švelnesnes priemones.
„Manau, kad kvadratūros ribojimų reikia, tačiau 30 kv. metrų yra pakankamai didelis plotas. Norint užtikrinti reikiamą plotą, teks įleisti po vieną asmenį, tai sukels pirkėjams nepatogumus, susidarys lauke eilės. Lauks tik tie, kurie jaus būtinybę apsilankyti konkrečioje parduotuvėje“, – Eltai sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Anot Z. Sorokienės, klientai, norėdami išvengti nepatogumų, ims rinktis didesnes parduotuves, o tai turės neigiamos įtakos mažų prekyviečių apyvartai bei pajamoms. Asociacijos pirmininkės teigimu, buvo galima priimti švelnesnes priemones, kurios taip pat padėtų apsisaugoti nuo viruso plitimo.
„Manau, kad kvadratūrą buvo galima sumažinti iki 15-20 kv. metrų ir lygiagrečiai taikyti kitą priemonę. Tarkime, matuoti ateinančio kliento temperatūrą“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.
Z. Sorokienei pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kurios teigimu, kvadratinių metrų reikalavimas yra per griežtas. Anot jos, sunku prognozuoti, kaip tai paveiks prekyvietes.
„Kvadratinių metrų reikalavimas prekybininkams pažįstamas, tačiau prekyboje įprastas ribojimas buvo 10-20 kv. metrų, todėl 30 kv. metrų yra tikrai labai griežtas sprendimas. Žiūrėsime, kaip jis suveiks, ir sunku prognozuoti, ar žmonės pasirinks apsipirkti parduotuvėse su galimybių pasu, ar rinksis laukti eilėje“, – sakė R. Vainienė.
Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus.
Prekybininkų atstovės teigimu, dabar reikėtų atkreipti dėmesį ne į naujus reikalavimus, tačiau į galimybių pasą, dėl kurio, anot R. Vainienės, ir kyla naujų ribojimų poreikis.
„Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus. Galimybių pasas pastūmėjo į tas parduotuves, kurios veikė be jo reikalavimo, o kaip pasekmė atsirado reikalavimas dėl kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad vietoj to, kad būtų panaikinta problemą sukėlusi priežastis, padėtis taisoma kitais, labai griežtais sprendimais“, – kritikavo R. Vainienė.
Svarstydama apie kitus ribojimus, R. Vainienė nepritaria Z. Sorokienės siūlymui matuoti klientų temperatūrą. Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu temperatūra būtų pamatuojama netiksliai, todėl sprendimas neturėtų naudos.
„Sprendimas matuoti temperatūrą būtų įgyvendintas ne visur. Gal mažose parduotuvėse ir įmanoma, bet šaltuoju laikotarpiu turime patirčių, kur matuojama temperatūra odos paviršiuje nesiekia net 36 laipsnių, tai nemanau, kad jis būtų prasmingas“, – kalbėjo R. Vainienė bei pridūrė, kad ji ragintų apsvarstyti kitus sprendimus.
„Jeigu jau lieka galimybių pasas, mano siūlymas būtų leisti pasirinkti pačioms parduotuvėms, ar veikiama su juo, ar be jo. Papildomas reikalavimas galėtų būti srauto valdymas, leidimas lankytis ne daugiau kaip dviem asmenims, išskyrus šeimos narius ar asmenis iš to paties ūkio. Toks reikalavimas buvo taikomas anksčiau ir tai sumažino poreikį būriuotis“, – pridūrė prekybininkų atstovė.
ELTA primena, kad Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.
Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.
Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.
Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).
Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...