Vyriausybės vadovo teigimu, tai turėtų padėti sutelkti finansus bei užtikrinti sklandesnį šios srities veikimą.

„Jau yra įvertintos alternatyvos dėl įvairių įsigijimų, investicijų ar bendrų projektų valdymo galimybės, ir akivaizdu, jog krašto apsaugos ministerijos teisinis reguliavimas, gynybos resursų agentūros teisinis reguliavimas neleidžia tikėtis lankstumo, tam tikro greičio, užtikrinant ir skaidrumą arba aukščiausias kompetencijas, už kurias taip pat reikia mokėti darbo užmokestį“, – pirmadienį TV3 televizijos laidoje sakė premjeras.

„Todėl yra priimtas kol kas neformalus, bet jis bus formalizuotas, sprendimas steigti valstybės valdomą įmonę, kuri atliks būtent tą kompetencijų sutelkimo vaidmenį, kaip kažkada buvo padaryta energetikos sektoriuje, tam, kad ir dabar nebūtų gynybos projektai kabinami ant energetikos paskirties įmonių, mėginant sutelkti finansus ir užtikrinti tam tikrą valdymą“, – pridūrė jis.

Vyriausybės vadovo teigimu, šis sprendimas padės užtikrinti palankesnes taisykles, supaprastins kapitalo pritraukimą ir užtikrins efektyvesnį valdymą.

„Palankesnės taisyklės, paprastesnės kapitalo pritraukimo galimybės, efektyvesnis valdymas ir, galų gale, investicinė logika, pritraukiant tiek vietinį, tiek išorinį kapitalą, lemia, kad pasirinktas (...) formalizuotas valstybės valdomos įmonės statusas“, – pridūrė G. Paluckas.

Be to, premjeras pabrėžė, kad vienas pagrindinių šios institucijos steigimo tikslų yra užtikrinti, kad turimos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau.

„Tikslas yra, kad tie pinigai, kurie ateina iš mokesčių mokėtojų, būtų panaudojami taip efektyviai, kiek tiktai yra manoma, nes jeigu mes tik pirksime ginkluotę, mes tuos pinigus išvešime. Jeigu tie pinigai mūsų ekonomikoje nesisuka, tai mes tiesiog nukraujuojame“, – akcentavo G. Paluckas.

Pirmadienį premjeras teigė, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, pasitelkus pasiskolintas lėšas bus sprendžiami uždaviniai, kurios kelia Valstybės gynybos taryba ir šalies vadovas – suformuoti diviziją iki 2030 m. ir ją tinkamai apginkluoti.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.

2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.