- Giedrius Gaidamavičius, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys turi parodyti „projekto brandą“.
„Svarbu ir toliau dirbti kartu kad įgyvendintume „Rail Baltica“ projektą. Lietuvoje darbai juda pilnu tempu. Turime visi nestabdyti darbų, kad galėtume pagrįsti savo prašymą tolesnio finansavimo geležinkelio linijos statyboms ir projekto įgyvendinimui iki 2030-ųjų metų“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Estijos ir Latvijos vyriausybių vadovėmis sakė I. Šimonytė.
„Akivaizdu, kad projekto biudžetas yra pagrindinis iššūkis, tačiau tam, kad mes galėtume derėtis dėl papildomo finansavimo, pirmiausia, mes turime parodyti projekto brandą. (...) Kad tikrai projektas vyksta iš visų pusių, ne tik mes tiesiame vėžę į Latviją (...), bet taip pat ir Latvijoje, ir Estijoje pradėti konkretūs vėžės tiesimo darbai“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, kad svarbiausias „Rail Baltica“ projekto komponentas yra europinės vėžės tiesimas.
Pats svarbiausias uždavinys yra vėžė – ne stotys, ne visa kita, kas ten aplink geležinkelį turi būti, bet pati vėžė, nes čia yra visa ko pradžia (...)
„Vėžė yra pagrindinis uždavinys. Pats svarbiausias uždavinys yra vėžė – ne stotys, ne visa kita, kas ten aplink geležinkelį turi būti, bet pati vėžė, nes čia yra visa ko pradžia, ir tam reikia skirti didžiausią prioritetą“, – teigė I. Šimonytė.
„Turime visomis išgalėmis judėti pirmyn tam, kad į derybas galėtume ateiti su geru business case,u, sakydami, kad mes per trumpą laiką padarėme tikrai daug darbų“, – kalbėjo premjerė.
Ji pripažino, kad Baltijos šalims įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą „nemažai laiko galbūt buvo prarasta ne pačioms produktyviausioms diskusijoms“.
„Būta laiko, kai buvo galima atlikti darbų, kurie yra labai svarbūs paties projekto įgyvendinimui, pavyzdžiui, projektavimo, ir tie darbai stipriai vėlavo, dėl to daug dalykų ir nusivėlino, ir sutapo su gana ženkliu žaliavų kainų didėjimu, ir apskritai visai kita kainų situacija negu, kad buvo apie projektą svarstant prieš dešimt metų“, – teigė I. Šimonytė.
Latvijos premjerė Evika Silina (Evika Silina) teigė, kad karinis mobilumas išplėtė reikalavimus „Rail Baltica“ infrastruktūrai, o Baltijos šalys turi išlaikyti vienybę derantis su EK dėl finansinės paramos europinės geležinkelio vėžės projektui.
„Mes, kaip lyderiai, kartais turime būti labai praktiški. Tačiau puiku, kad mes, trys moterys, visada galime rasti praktinių sprendimų bet kokiems iššūkiams. Aš tikiu, kad mes būsime nusiteikę toliau tęsti projektą“, – kalbėjo Latvijos premejerė.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigė, kad šiemet Estijoje bus pradėtas tiesti pirmasis 74 kilometrų ilgio europinės vėžės ruožas, sudarantis trečdalį „Rail Baltica“ atkarpos šioje šalyje.
„Mūsų tikslas – užbaigti „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų. Kad pasiektume šį tikslą, visi turime likti savo kelyje. (...) Šiemet taip pat pažengsime įrengiant pagrindinį keleivių terminalą ir kitus komponentus, kaip tiltai ar viadukai“, – teigė K. Kallas.
Pirmadienį trijų šalių premjerės susitiko Vilniuje, Lietuvai perimant pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už Pienocentro rūmų Kaune fasado tvarkybos pažeidimus rangovui skirta bauda
Už pažeidimus remontuojant tarpukariu statytų modernistinių Pienocentro rūmų fasadą rangovui Kaune skirta bauda, penktadienį pranešė LRT žinios. ...
-
G. Nausėda: siekdama konkurencingumo ES turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą2
Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti – papildomi 2,1 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos regionų infrastruktūros projektams vystyti papildomai skyrė 2,1 mln. eurų finansavimą. ...
-
Mažėjant universaliosios pašto paslaugos paklausai RRT siūlo didinti jos tarifus2
Toliau mažėjant universaliosios pašto paslaugos kiekiui, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nuo kitų metų sausio siūlo didinti šios paslaugos tarifus, penktadienį pranešė tarnyba. ...
-
Brokeris pasidalijo patarimais: ką būtina žinoti, norint kuo pelningiau parduoti būstą?1
Brokeris Ignas Zabarauskas pasidalijo patarimais, kaip kuo pelningiau parduoti būstą, kokius privalumus pabrėžti, o gal padės dailios vazos ir kilimai interjere? ...
-
D. Trumpo pergalė atnešė akcijų šuolį: ekonomistai sklaido euforiją
Laimėjus Donaldui Trumpui, trykšta džiaugsmu investuotojai. Amerikos kompanijų akcijos pašoko iki keliolikos procentų. O bitkoinas pasiekė visų laikų rekordą. Bet ekonomistai euforiją sklaido. Esą tai buvo vos vienos dienos džiaugsmas....
-
Verslas, vartotojai nenori, kad policija perleistų dalies eismo įvykių tyrimus draudikams1
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pasiūlius draudikams spręsti dėl techninių eismo įvykių kaltininkų, šia idėja abejoja draudimo verslo ir vartotojų atstovai, prašantys dėl siūlymo pasisakyti Vyriausybę ir Lietuvos banką. ...
-
Jau aiškios šiųmečių Kalėdų eglučių kainos: atsakė, kokias labiausiai mėgsta tautiečiai
Įsibėgėja prekyba ne tik Kalėdų papuošimais bei dovanomis, bet jau ir gyvomis eglutėmis. Didieji prekybos tinklai jau ruošiasi prekybai gyvomis eglutėmis. Ar žaliaskarės per metus pabrango? ...
-
Registrų centras: spalį Lietuvoje sudaryta 12 tūkst. NT sandorių
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje augo butų, namų ir žemės sklypų pardavimų sandorių sudarymo aktyvumas. Kaip praneša Registrų centras, iš viso spalio mėnesį įregistruota beveik 12 tūkst. nekilnojamo turto (NT) savininkų pasikeitimų &n...
-
Rugsėjį Lietuvos eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 3,5 proc.
2024 m. rugsėjį prekių eksportuota už 3,25 mlrd. eurų, importuota už 3,43 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,16 mlrd. eurų, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudar...