- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusį antradienį Seimo priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, įteisinantį Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą, pirmadienį pranešė Prezidentūra.
„Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas. Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas. Būtent dabar laikinai daliai grynųjų palūkanų pajamų pritaikytas solidarumo įnašas pačiu laiku sustiprins šalies gynybą. Spartus infrastruktūros projektų įgyvendinimas taip pat padės Lietuvai greičiau įveikti recesiją“, – pranešime teigė G. Nausėda
Laikinasis bankų solidarumo mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
Naujam bankų įnašui priešinosi valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“. Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas anksčiau sakė, kad tokiu sprendimu Lietuva kuria pavojingus precedentus, kurie „gali kainuoti daug daugiau negu iš šio laikino įnašo galima surinkti“, o liberalų lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad mokestis sukuria pavojingą precedentą, kai valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tai, ką pasikeitus ECB pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta. Pasak Vyriausybės vadovės, nustačius šią rinkliavą siekiama spręsti pamatines Lietuvos problemas – gynybos pajėgumus.
Premjerė anksčiau teigė suprantanti, kad bankai nėra mokesčiu patenkinti, bet, jos tvirtinimu, „čia yra šioks toks moralės klausimas“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri turės įvedusi tokį mokestį bankams.
Lietuvos bankų asociacija prašė prezidento G. Nausėdos įstatymą vetuoti.
Pirmadienį asociacija teigė esanti „nusivylusi susiklosčiusia situacija“.
„Kaip nekart esame akcentavę, užsienio investuotojų dominuojamam sektoriui visiškai nepriimtinas teisėkūros proceso organizavimas, kuris neatitinka nė pačios valstybės įstatymų. Dabar jau nerimą kelia ir praktiniai šios naujovės įgyvendinimo klausimai“, – pranešė asociacija.
Be to, pasak LBA, iki šiol nėra aiškumo, kaip konkrečiai mokestis bus skaičiuojamas ir mokamas. Vadovaujantis teisės aktu, avansinis įnašas pirmąkart turi būti sumokėtas jau iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.
„Kol kas tik planuojami poįstatyminiai aktai gali pareikalauti ir IT pakeitimų bankų sistemose, tačiau laiko diskusijoms ar, juo labiau, sprendimų vystymui paliekama apgailėtinai mažai“, – teigia LBA.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...